Mosėdžio piliakalnis
Mosėdžio piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Skuodo rajonas | ||
Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | ||
Aukštis | 10-11 m | ||
Plotas | 100 x 60 | ||
Naudotas | 1 tūkstantmetis - XIII a. | ||
Žvalgytas | 1971 m. | ||
Tirtas | 1985 m. | ||
Registro Nr. | 16220, A474 |
Mosėdžio piliakalnis – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Mosėdžio miestelio, Mosėdžio seniūnija. Pasiekiamas važiuojant į Mosėdžio centrą Bartuvos kairiajame krante, už autobusų stotelės pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 100 m (įvažiuojama į aikštelę).
Kultūros vertybė: unikalus kodas – 16220; senasis registro kodas – A474.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Bartuvos kairiajame krante. Iš šiaurės ir rytų jį juosė Bartuva ir jos slėnio daubos. Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 100x60 m dydžio. Jos pietiniame ir vakariniame pakraščiuose buvo supiltas apie 150 m ilgio lanko formos pylimas (aptiktas tyrinėjimų metu), kurio išorėje iškastas griovys, iš jo išliko 50 m ilgio, 24 m pločio viršuje, 4 m pločio dugne, 6 m gylio šiaurės rytų dalis.
Piliakalnis labai suardytas XVI a. – XVII a. jame įsikūrus dvarui – užlygintas griovys, nukastas pylimas, dirbama ir įvairiais pastatais užstatyta aikštelė, rytinis šlaitas nuplautas. Dabar piliakalnis yra miestelyje: aikštelės vakarinėje dalyje užveistas sodas, pietuose, rytuose ir šiaurėje stovi 4 didesni pastatai, pietrytinė aikštelės dalis išlyginta, performuota ir išasfaltuota.
Į pietus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastos dvejos trinamosios girnos.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. ir 1985 m. atlikęs Ignas Jablonskis piliakalnio vakarinėje dalyje ištyrė 60 m² dydžio plotą, aptiko 0,8 m aukščio pylimo liekanas. Pylimas buvo rekonstruotas 3 kartus. Pirmasis 2,35 m pločio pylimas krautas iš akmenų, stambesnius dedant į kraštus. Vėliau pylimas praplėstas į išorę iki 3,5 m pločio sukraunant daugiau akmenų. Jo viršuje stovėjo medinė gynybinė siena. Šiai sudegus pylimas praplėstas į abi puses iki 6,6 m supilant molio sluoksnį, imamą iš išorėje iškasto griovio. Piliakalnyje aptikta lipdytos ir vėlyvos žiestos keramikos.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Kalvių piliakalnis (Lenkimai) 17 km Šakalių piliakalnis 6 km |
Kubiliškės piliakalnis 8 km Puodkalių piliakalnis 7 km |
Apuolės piliakalnis 14 km Erslos piliakalnis 6 km Jedžiotų piliakalnis 11 km |
|||||||||
Įpilties piliakalnis 21 km Senosios Impilties II piliakalnis 21 km |
|
Rimolių piliakalnis 36 km Sedos piliakalnis 36 km | |||||||||
Auksūdžio piliakalnis 18 km | Laivių piliakalnis 11 km Imbarės piliakalnis 16 km Martynaičių piliakalnis 24 km |
Mikytų piliakalnis 15 km Gintališkės piliakalnis 18 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 111 (Nr. 455)
- Ignas Jablonskis. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 27–28.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.78
- Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. 1991. Nr. 4, p. 22–42.
Nuorodos
redaguoti- Lietuvos piliakalniai
- „Mosėdžio piliakalnis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai