Gargždelės šv. Barboros koplyčia
56°03′03″š. pl. 21°35′51″r. ilg. / 56.0507°š. pl. 21.5974°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Palangos |
| Savivaldybė | Kretingos rajonas |
| Gyvenvietė | Gargždelė |
| Adresas | Žemaitės g. 61 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1824 m. |
| Stilius | renesansas |
Gargždelės šv. Barboros koplyčia – veikianti kapinių koplyčia su atskirai stovinčia varpine Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, Gargždelės kaime. Kapinės įsikūrusios 1,7 km į pietryčius nuo Salantų miesto, tarp kelių 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai ir 169 Skuodas–Plungė . Priklauso Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai.[1]
1824 m. statyta koplyčia tinkuoto mūro, stačiakampio su apside plano, su renesansiniu bokšteliu priekiniame fasade. Konsekruota Šv. Barboros titulu. Greta koplyčios, į pietvakarius nuo jos, prie kapinių tvoros stovi medinė varpinė, pastatyta XIX a., po to atnaujinta. Abu statiniai 2004 m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą.[2] [3]
Gargždelės koplyčia ir jos dailės paminklai yra svarbūs šių apylinkių istorijos liudytojai, primenantys Salantus valdžiusius ir savo valdas puoselėjusius didikus, čia rezidavusius kunigus, gabius kūrėjus, eilinius parapijiečius.
Istorija redaguoti
Salantų parapijos kapinėse Gargždelėje stovinti mūrinė, tinkuota su pusapvale apside, dengta dvišlaičiu stogu koplyčia statyta 1824 m., o šalia esanti medinė varpinė – XX a. pirmojoje pusėje. Ją pastatė Telšių apskrities bajorų maršalka, Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis (1787–1825) su Salantų parapijos parapijiečiais.
Koplyčios dydis, planas, interjero įrengimas bei šalia esanti varpinė leidžia manyti, kad jos fundatoriaus sumanymu čia turėjo būti ne kapinių koplyčia, o bažnyčia, veikianti kaip Salantų parapinės bažnyčios filija (tai patvirtina užrašas fundacinėje lentoje prie koplyčios sienos, kur pastatas įvardijamas kaip „bažnyčia“ (lot. ecclesia)).
Dabartinė koplyčia yra antroji šioje vietoje. Pirmoji buvusi medinė. Ankstyviausi duomenys apie ją siekia XVIII a. vidurį. 1750 m. Salantų bažnyčios vizitacijos akte, be Gargždelės, minimos Baidotų, Grūšlaukės ir Kalnalio koplyčios. 1770 m. vizitacijos akte užsimenama, kad Gargždelės koplyčia paskirta Salantų bažnyčioje nuo 1746 m. veikusios šv. Barboros brolijos globai.
Skuodo dekano vizitacijų aktuose iki XIX a. vidurio Gargždelės koplyčia apibūdinama esanti geros būklės. 1847 m. remontuojant Salantų bažnyčią, gana erdvioje koplyčioje buvo laikomos šv. Mišios, tačiau 1852 m. koplyčia jau taisytina viduje ir išorėje.
Jau 1806 m. Salantų bažnyčios inventorius pateikė duomenų ir apie koplyčioje bei varpinėje buvusius varpus. Dokumente, varpų aprašymo grafoje, minimas medinės Gargždelės koplyčios signatūrinis varpelis. Inventoriaus pabaigoje iki 1813 m. buvo prirašomi įgyti daiktai bažnyčiai.
1906 m. nugriovus senąją Salantų bažnyčią, į Gargždelės koplyčią buvo perkelta dalis jos įrangos. Kol Salantuose buvo pastatyta laikinoji bažnyčia, čia vyko visos pamaldos. Vėliau pamaldos čia vykdavo tik šventėmis.
Varpinė pastatyta tuo pačiu laikmečiu kaip ir šalia esanti koplyčia, apie XIX a. I pusėje. Turėjusi 2 varpus, kurių skambėjimu buvo palydimas kiekvienas laidojamas parapijietis. XX a. pradžioje Vokietijos kaizerio įsakymu iš bažnyčių ir varpinių buvo paimami varpai, paliekant po 1, bet kadangi Gargždelės varpinėje buvo likęs 1 varpas, tai paimtas paskutinis. Medinė varpinė tvarkyta 1994 m., pakeičiant sienų apkalimą ir stogo dangą.
Pokario metais sovietinei valdžiai vykdant bažnytinio turto nacionalizaciją, Gargždelės kapinių koplyčia su varpine buvo suvalstybinta ir atiduota Salantų valsčiaus, o vėliau - Salantų miesto nuosavybėn. 6–ajame dešimtmetyje koplyčioje Kretingos kraštotyros muziejus įsirengė savo fondų saugyklas, kuriose buvo saugomi Salantų apylinkėse surinkti eksponatai.
1989 m. koplyčia buvo sugrąžinta tikintiesiems, kuri netrukus buvo restauruojama. Čia daug darbo įdėjo vietinis akmentašys Vilius Orvidas.
Architektūra redaguoti
Koplyčia stovi senesnėje kapinių dalyje. Statinys renesansinio stiliaus, su apside, priekiniu fasadu atsisukusi į šiaurės vakarus (į Salantų pusę). Pamatai sumūryti iš akmenų, sienos iš plytų, kurios iš vidaus ir iš išorės tinkuotos. Fasadus skaido arkos, apskritimo ir pusapvalės formos langai. Priekiniame ir galutiniame fasaduose įrengtos stačiakampės dvivėrės durys. Galiniame bažnyčios fasade, virš durų, kabo medinis kryžius.
Koplyčios išorėje, virš pagrindinių durų, įmūryta fundacinė lenta, kurioje iškaltas Gorskių giminės Nalenčo herbas ir užrašas lotynų kalba: „Šios bažnyčios fundatorius Jo šviesybė Leopoldas Naleč-Gorskis, Telšių pavieto maršalka, Teutonų Ordino, padedant Salantų parapijiečiams. 1824 Viešpaties metai". Presbiterijoje yra aukšta pertvara, kuri tapyta meniškais ornamentais. Prieš pertvarą stovi šv. Barboros ir šoniniai altoriai, kuriuose kabo šventųjų Šv. Roko ir kiti paveikslai. Dar ir dabar artimųjų kaimų žmonės prisimena netolimoje praeityje čia buvusius šv. Roko atlaidus šioje bažnyčioje. Koplyčioje stovėjo meniškos stalės (dar vadinamos klaupkomis) su 16 šventųjų paveikslais. Viršutinėje stalių dalyje buvo paauksuota data „R 1683", liudijanti jų atsiradimo laiką. Spėjama, kad stales XVII a. darė vietiniai meistrai.
Koplyčios perdengimai mediniai, stogas trišlaitis, dengtas šiferiu (anksčiau – čerpėmis). Virš jo kyla renesansinis bokštelis su vingraus silueto šalmu. Virš bokštelio ir presbiterijos kyla kalvio darbo geležiniai kryžiai.
Koplyčios viduje virš įėjimo įrengtas vargonų choro balkonas, kurį laiko dvi masyvios mūrinės kolonos. Grindys dengtos lentomis, anksčiau buvo grįstos plytomis. Lubos lenkto skliauto formos.
Varpinė keturkampė, nežymiai į viršų siaurėjanti. Jos karkasas suręstas iš tašytų rąstų, prie kurių vertikaliai prikaltos pusapvalės skersinio pjūvio lentos. Uždengtų langų angos keturkampės, jose įtaisytos akustinės angos. Išlikęs medinis varpo laikiklis su metalo apkaustais. Stogas keturšlaitis, dengtas skiedromis, o virš jo kyla ornamentais puoštas, ažūrinis kryžius.
Kapinės nuo 1824 m. aptvertos akmeniniu aptvaru.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Salantų parapija
- ↑ „Objekto Nr. 29878 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 2711 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
