Presbiterija

Presbiterija (lot. presbiter – kunigas) – priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui, kitaip choras.[1]

Presbiterija (rožinė sp.)

Presbiterijoje atliekamos liturginės apeigos, skaitomi skaitiniai, joje pamaldų metu būna dvasininkai (vyskupas, kunigas) ir ministrantai, rečiau – garbūs svečiai, politikai.

Viduramžių bažnyčiose būdavo orientuota į rytus.

NuorodosKeisti

  1. dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994. ISBN-5-420-01082-8.