Sokulka

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Sokùlka [1] (lenk. Sokółka) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Sokulkos valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs Sokulkos aukštumoje, netoli miesto teka Sokoldos upė. Miestas yra 16 km nuo Lenkijos ir Gudijos valstybinės sienos. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW673 ir vaivadijos kelias Nr. DW674. Mieste yra Sokulkos miesto geležinkelio stotis.

Sokulka
lenk. Sokółka
            
Sokulkos miestas
Sokulka
Sokulka
53°24′00″ š. pl. 23°30′00″ r. ilg. / 53.40000°š. pl. 23.50000°r. ilg. / 53.40000; 23.50000 (Sokulka)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Sokulkos apskritis
Valsčius Sokulkos valsčius
Įkūrimo data 1608 m. vasario 28 d.
Gyventojų (2009) 18 579
Plotas 18,59 km²
Tankumas (2009) 999 žm./km²
Pašto kodas PL 16-100
Tinklalapis www.sokolka.pl/
Sokulkos krašto muziejus
Sokulkos miesto rotušė

Istorija

redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. ši vietovė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Iki didelės gyvenvietės atsiradimo šioje vietovėje buvo įsikūręs kaimas, kuriame buvo auginami sakalai, nuo kurių manoma ir kilo miesto pavadinimas. XVI a. pradžioje gyvenvietėje buvo įkurtas dvaras, kuris priklausė karalienei Bonai Sforzai, kuriai 1524 m. šią žemę suteikė karalius Žygimantas Senasis. 1565 m. karalius Žygimantas Augustas gyvenvietėje įsteigė naują katalikų bažnyčią, kuri nuo 1592 m. tapo parapijos centru. 15861589 m. gyvenvietėje įsikūrė turgus. 1609 m. vasario 28 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė gyvenvietei miesto teises, miesto herbą ir miesto vėliavą. 1698 m. gruodžio 29 d. karalius Augustas II leido mieste apsigyventi ir prekiauti žydams. XVIII a. antroje pusėje Lietuvos dvaro paiždininkis Antanas Tyzenhauzas labai stipriai prisidėjo prie miesto amatų klestėjimo ir miesto plėtros. Mieste buvo pastatyta naujų gamyklų ir manufaktūrų.

Nuo 1795 m. miestas pateko į Naujosios Rytų Prūsijos žemes. Po 1807 m. Tilžės taikos miestas atiteko Rusijos imperijai. XVIII a. ir XIX a. sandūroje mieste gyveno 1,124 žmonės iš kurių 383 buvo žydai ir 18 totoriai. Tarp 1792 ir 1803 m. mieste įvyko keli dideli gaisrai, kurių metu sudegė nemaža dalis miesto įskaitant ir 1796 m. sudegusią bažnyčią. 1848 m. pastatyta nauja mūrinė Sokulkos Šv. Antano bažnyčia. 1853 m. mieste pastatyta Sokulkos Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė. XIX a. miestas buvo Gardino gubernijos Sokulkos apskrities centras.[2]

1919 m. balandžio 30 d. mieste pradėjo veikti Lenkijos valdžios institucijos, vykstant Lenkijos-Sovietų Rusijos karui 1920 m. liepos-rugsėjo mėnesiais miestą buvo užėmusi Sovietų Rusija. 1920 m. rugsėjo 24 d. miestą užėmė Lenkijos kariuomenė. 1996 m. lapkričio 20 d. mieste buvo atidengtas paminklas Nemuno mūšyje žuvusiems lenkų kareiviams. 1939 m. rugsėjo 23 d. miestą užėmė Sovietų Sąjunga. 1941 m. miestą užėmė Trečiasis Reichas, 19411943 m. mieste veikė žydų getas, kuriame buvo apie 8,000 žmonių. Per II pasaulinį karą žuvo apie 2,000 miesto gyventojų ir buvo sugriauta apie 25% miesto pastatų. 1945 m. mieste gyveno 4,879 žmonės, 1987 m. 19,000, 2004 m. 19,037, 2008 m. 18,666. 19751998 m. priklausė Balstogės vaivadijai. Nuo 1979 m. mieste prasideda tais pačiais metais įkurtas Totorių kelias siekiantis atskleisti vietinių totorių bendruomenės kultūra. 1987 m. mieste atidaryta nauja Sokulkos Kristaus kūno ir Kristaus kraujo bažnyčia.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1921 m. gyveno 6 086 žmonės:[3]

1897 m. gyveno 7 598 žmonės:[4]

Miesto įstaigos

redaguoti

Bendrijos

redaguoti
  • Miesto bendruomenės fondas (Fundacja Sokólski Fundusz Lokalny);
  • Sokulkos krašto bendrija „BARKA“ (Stowarzyszenia Na Rzecz Rozwoju Ziemi Sokólskiej „BARKA“);
  • Bendrija 4x4 (Stowarzyszenie Klub 4x4).

Kultūra

redaguoti
  • Sokulkos krašto muziejus (Muzeum Ziemi Sokólskiej);
  • Sokulkos kultūros centras (Sokólski Ośrodek Kultury);
  • Choras „Sokólskie Wrzosy“;
  • Liaudies muzikos grupė „Kapela Kundzicza”;
  • Menininkų mėgėjų klubas;
  • Senjorų klubas „Wrzosy”;
  • Mokytojų senjorų klubas;
  • Muzikos grupė „Iluzjon”;
  • Krašto kultūros klubas Stara Kamionkos kaime;
  • Muzikos grupė „Lotos“;
  • Mėgėjų teatras „Coś“.
  • Futbolo klubas Sokół Sokółka;
  • Dviračių sporto klubas „Sokół“;
  • Studentų sporto klubas „Batory“ plaukimas, šachmatai, vandens slidės;
  • Biliardo klubas Metal-Fach LP Pool Bilard SOKÓŁKA;
  • Jodinėjimo sporto klubas BIK;
  • Tinklinio sporto klubas MIKOLO SOKÓŁKA;
  • Stalo teniso sporto klubas OSiR SOKÓŁKA;
  • Bokso klubas UKS BOXING SOKÓŁKA;
  • Šachmatų klubas LUKSz ORIENT SOKÓŁKA.

Renginiai

redaguoti
  • Miesto dienos;
  • Lenkijos totorių vasaros renginiai;
  • Religiniai spektakliai;
  • Palenkės vaivadijos šeimų muzikos šventė;
  • Šeimų labdaros renginiai.

Švietimo įstaigos

redaguoti
 
Adomo Mickevičiaus pradinė mokykla

Pradinės mokyklos

redaguoti
  • Specialioji pradinė mokykla (Szkoła Podstawowa Specjalna);
  • Pradinė mokykla Nr. 1 pavadinimu Adomo Mickevičiaus (Szkoła Podstawowa nr. 1 im. Adama Mickiewicza);
  • Integracijai skirta pradinė mokykla Nr. 2 (Szkoła Podstawowa nr. 2 z Oddziałami Integracyjnymi);
  • Pradinė mokykla Nr. 3 (Szkoła Podstawowa nr. 3).

Gimnazijos

redaguoti
  • Specialioji gimnazija (Gimnazjum Specjalne);
  • Gimnazija Nr. 1 pavadinimu Jono Pauliaus II (Gimnazjum nr. 1 im. Jana Pawła II);
  • Gimnazija Nr. 2 (Gimnazjum nr. 2);
  • Integracijai skirta gimnazija Nr. 3 (Gimnazjum nr. 3 Integracyjne).

Aukštesniosios mokyklos

redaguoti
 
Darželis Sokulkoje
  • Saugusiųjų mokymo centras (Liceum Ogólnokształcące dla Dorosłych);
  • Mikalojaus Koperniko aukštesnioji mokykla (Liceum Ogólnokształcące nr.1 im. Mikołaja Kopernika);
  • Mikalojaus Koperniko licėjus (I Liceum Profilowane im. Mikołaja Kopernika);
  • Elizos Ožeškovos licėjus (II Liceum Profilowane im. Elizy Orzeszkowej);
  • Henriko Dobžanskio „Hubalo“ licėjus (III Liceum Profilowane im. Henryka Dobrzańskiego „Hubala“);
  • Profesinė mokykla suaugusiems (Technikum dla Dorosłych);
  • Profesinė mokykla Nr. 1 (Technikum nr. 1);
  • Henriko Dobžanskio „Hubalo“ profesinė mokykla (Technikum nr. 2 im. Henryka Dobrzańskiego „Hubala“);
  • Specialioji profesinė mokykla (Zasadnicza Szkoła Zawodowa Specjalna);
  • Profesinė mokykla suaugusiems Nr. 1 (Technikum Uzupełniające dla Dorosłych nr. 1);
  • Profesinė mokykla suaugusiems Nr. 2 (Technikum Uzupełniające dla Dorosłych nr. 2);
  • Elizos Ožeškovos profesinė mokykla (Zasadnicza Szkoła Zawodowa nr. 1 im. Elizy Orzeszkowej).
 
Sokulkos langų ir durų gamykla

Mieste yra daugiausiai žemės ūkio produkcijos pramonės įmonių. Taip pat yra langų gamykla. Veikia Sokulkos miesto viešasis transportas. Didžiausios miesto įmonės:

  • ORLEN Gaz;
  • Sokulkos langai ir durys (Sokółka Okna i Drzwi);
  • Farmer;
  • Metal-Fach;
  • Pieno kooperatyvas SOMLEK (Spółdzielnia Mleczarska SOMLEK Sokółka);
  • Barter S.A.;
  • Eskimos S.A.;
  • Eko-Gril.

Turizmas

redaguoti
 
Sokulkos Šv. Antano bažnyčia

Paminklai

redaguoti

Lankytinos vietovės

redaguoti
 
Sokulkos Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė
  • Paminklinė lenta Antanui Tyzenhauzui ant Sokulkos krašto muziejaus sienos;
  • Paminklas skirtas paminėti 300 metų sukaktį, kai šiame krašte apsigyveno totoriai;
  • Paminklas Juzefui Pilsudskiui;
  • Kino teatras Sokół;
  • Sokulkos marios, 20 ha vandens telkinys, šalia kurio įsikūrę teniso kortai, tinklinio aikštelės, vandens sporto įrango nuomos punktas ir svečių namai;
  • Miesto stadionas ul. Mariańska / ul. Grodzieńska gatvių sankryžoje;
  • Miesto sporto aikštynas ul. Mariańska 31 gatvėje: teniso kortai, uždaras plaukimo baseinas, riedlenčių parkas ir sporto klubai.

Parapijos

redaguoti

Tarptautinis bendradarbiavimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Sokółka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 26 psl. (lenk.)
  3. 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
  4. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Nuorodos

redaguoti