Kuresarė

Kuresarė
est. Kuressaare
   Kuressaare coatofarms.png      Kuressaare lipp, 2010.jpg   
Castlekuressaare.JPG
Pilis

Kuresarė
58°15′00″ š. pl. 22°29′00″ r. ilg. / 58.25000°š. pl. 22.48333°r. ilg. / 58.25000; 22.48333 (Kuresarė)Koordinatės: 58°15′00″ š. pl. 22°29′00″ r. ilg. / 58.25000°š. pl. 22.48333°r. ilg. / 58.25000; 22.48333 (Kuresarė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Estijos vėliava Estija
Apskritis Sarės apskritis
meras Mikk Tuisk
Gyventojų (2018) 13 276
Plotas 14,95 km²
Tankumas (2018) 888 žm./km²
Altitudė 5 m
Pašto kodas 93813
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka KuresarėVikiteka
Kirčiavimas Kùresarė

Kuresarė (ist. vokiečių ir švedų k. Arensburg) – miestas vakarų Estijoje, Saremos salos pietvakarinėje dalyje, Rygos įlankos pakrantėje. Sarės apskrities ir Saremos valsčiaus centras. Kuresarė yra į labiausiai į vakarus nutolęs Estijos miestas. Gyventojų skaičius 2018 m. sausio 1 d. buvo 13 276 žm.[1]

Yra XIII a. pilis, apsupta miesto parko, XVII a. barokinė miesto rotušė, XVIII a. bajorų rūmai, Šv. Lauryno bažnyčia, Šv. Nikolajaus cerkvė. 1999 m. atidarytas miesto teatras, yra sanatorijos. Yra nedidelis oro uostas (skrydžiai į Taliną, Piarnu, Ruhnu). Keltų prieplauka Romasarėje, jachtų uostas. Per Muhu salą keliais ir keltais sujungta su žemynu. Plėtojama žvejybos ir žuvies apdirbimo, žemės ūkio pramonė. Vystomas turizmas.

IstorijaKeisti

Saremos salą Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas iš Naumburgo užkariavo 1227 m., netrukus Kalavijuočių ordinas buvo įjungtas į Vokiečių ordiną.[2] Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose pilis (arx aquilae) minima lotyniškuose tekstuose tarp 1381 ir 1422 m. Arensburgo pilis buvo Ozelio-Vikos vyskupo rezidencija. Ilgainiui prie pilies išaugo gyvenvietė, vadinama Arensburgu.[3] Arensburgas tapo 1228 m. Rygos arkivyskupo įsteigtos Ozelio-Vikos vyskupijos, įėjusios į Livonijos konfederaciją, centru.[4]

Ozelio-Vikos vyskupas nuo 1542 m. Johanas fon Miunchhauzenas (Johann von Münchhausen) atsivertė į liuteronybę. Livonijos karo metu į Livoniją veržiantis Rusijos caro Ivano IV-ojo kariuomenei Miunchhauzenas 1559 m. pardavė savo žemes Danijos karaliui Frederikui II ir grįžo į Vokietiją. Frederikas į Kuresarę atsiuntė savo jaunesnįjį brolį princą Magnusą, kur jis kitais metais buvo išrinktas vyskupu. Jo įtakoje Arensburgas 1563 m. gavo miesto teises Rygos pavyzdžiu.[5] 1572 m. vyskupystė buvo sekuliarizuota ir Kuresarė prijungta prie Danijos karalystės.

1645 m., Danijai pralaimėjus Torstensono kare, pagal Briomsebro sutartį perleista Švedijai.[5] 1710 m., per Didįjį Šiaurės karą, Arensburgas buvo sudegintas rusų kareivių. Pagal Nyštato sutartį, 1721 m. miestas atiteko Rusijai. XVIII a. tapo populiaria poilsiaviete. 1887 m. mieste buvo 3509 gyventojai.[6] 1918 m., Estijai tapus nepriklausoma valstybe, oficialiai pavadinta Kuresare.

19521988 m. vadinosi Kingisepu (est. Kingissepa; čia gimusio Estijos bolševikų politiko, Viktoro Kingisepo garbei). Sovietų valdžios metais čia pastatytos žuvies perdirbimo ir konservų gamyklos, mėsos ir pieno kombinatai, baldų fabrikas.[7]

Dabar Kuresarė plėtojama kaip kurortinis miestas.

GeografijaKeisti

Miestas yra pietinėje Saremos salos pakrantėje. Po 2017 m. administracinės reformos Kuresarės miestas su buvusiomis kaimiškomis Kihelkonos, Vakarų Sarės (Kaarma, Kerla ir Liumanda), Laimjala, Leisio, Mustjalos, Orisarės, Pihtlos, Pioidės, Salmės, Torgu ir Valjalos savivaldybėmis sudaro Saremos valsčių (Saaremaa vald), vieną iš trijų Sarės apskrities savivaldybių.

SportasKeisti

Miestai partneriaiKeisti

GalerijaKeisti

NuorodosKeisti

  1. Estijos statistikos tarnyba
  2. Kjaergaard, Thorkild (1994). Castles around the Baltic Sea: the illustrated guide. Castle Museum. p. 64. ISBN 978-83-86206-03-2. Tikrinta 2012-06-04.
  3. Е. М. Поспелов (Ye. M. Pospelov). "Имена городов: вчера и сегодня (1917–1992). Топонимический словарь." Москва, "Русские словари", 1993.
  4. Murray, Alan V. (2001). Crusade and conversion on the Baltic frontier, 1150–1500. Ashgate. p. 11. ISBN 978-0-7546-0325-2. Tikrinta 2012-06-04.
  5. 5,0 5,1 Bes, Lennart; Frankot, Edda; Brand, Hanno (2007). Baltic Connections: Denmark, Estonia, Finland, Germany. BRILL. p. 178. ISBN 978-90-04-16431-4. 2012-06-04.
  6. Аренсбург. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Араго — Аутка. С.-Петербургъ, 1890. (rus.)
  7. M.Jackevičius. Į Saremą.//Mokslas ir gyvenimas. 1963 m. Nr. 11. P.24