Erškėtyno koplyčia

Koordinatės: 55°59′01″š. pl. 21°13′35″r. ilg. / 55.983748°š. pl. 21.226517°r. ilg. / 55.983748; 21.226517

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Erškėtyno koplyčia
2020. Erškėtyno koplyčia 2.JPG
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Kadagynai (Kretinga)
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1930 m.
Stilius neogotika

Erškėtyno koplyčia, taip pat vadinama Erškėtyno koplytėle su skulptūromiskoplyčia, stovinti Erškėtyno šventvietėje,[1] Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, į pietus nuo Kadagynų kaimo, 4,5 km į pietvakarius nuo Darbėnų, 2,5 km į pietryčius nuo Lazdininkų (Joskaudų miškas, 46 kv.). Pasiekiama iš kelio  218  KretingaSkuodas , ties Daubėnais pasukus į vakarus, už geležinkelio pervažos – pagal kelio nuorodas apie 2 km. Koplyčia stovi miško aikštelėje, per kurią eina gruntinis kelias. Įrengta infrastruktūra atsilankantiems maldininkams ir kitiems lankytojams: suolai, pavėsinės, informacinis stendas su žemėlapiu, pasodinta karpytų tujų. Šalia koplyčios virš žemės įtvirtinta informacinė lenta „Erškėtyno koplyčia su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle“.

1993 m. Erškėtyno koplyčia buvo įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 15056).[2]

IstorijaKeisti

Koplyčios istorija skaičiuojama nuo 1926 m. kai gretimo Lazdininkų kaimo gyventojai Barborai Dirvonskaitei-Pocienei (1854-1953) apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Ji prašė Alkos kalno papėdėje, kur augo erškėtynas ir iš žemės gelmių tryško šaltinis (legendos mini čia buvus pagonių aukojimų vietą), pastatyti koplyčią, kurioje būtų meldžiamasi jos ir sūnaus Jėzaus garbei. Pamaldžiai B. Pocienei tai buvo ženklas veikti. Ji įkalbėjo vyrą Antaną padaryti ir čia pastatyti nedidelę koplytėlę. Žmonės iš aplinkinių kaimų pradėjo prie jos rinktis, melstis. Barbora, pasitarusi su dievobaimingais žmonėmis, užsimojo pastatyti didesnę koplyčią. Ji ėjo per kaimus, rinko aukas, pagelbėjo ir Kretingos vienuoliai pranciškonai.[3]

Mūrinė koplyčia buvo pastatyta 1930 m. Vytauto Didžiojo metų jubiliejui. B. Pocienės ir kitų tikinčiųjų pastangomis ji iškilo vietoje senosios, 1,2 m dydžio medinės koplytėlės. Tai buvo daug didesnė, raudonų plytų koplyčia. Ją išmūrijo Vytautas Rupšys (1907–1985) iš Darbėnų.[4] Į pašventinimo iškilmę susirinko daugybė žmonių, iš Darbėnų į Erškėtyną ėjo procesija su vėliavomis, atvažiavo pranciškonai iš Kretingos.[3] 1930 m. pastatytas kryžius, pasodinti klevas ir kaštonas. Vėliau atsirado dar keletas kryžių, buvo išcementuoti takeliai, vieta aptverta tvorele. Kiekvienais metais, antrą Sekminių dieną rinkdavosi tikintieji, Darbėnų klebonas laikydavo šv. Mišias. Susirinkę žmonės giedodavo „Kalvarijos kalnus“, po pamaldų netoliese užgrodavo dūdų orkestras, vykdavo gegužinė su šokiais vietiniam jaunimui. Būdavo privažiavusių prekeivių su vežimais, siūlydavo saldainių, riestainių, pyragų, giros. Prasidėjus II pasauliniam karui ir užėjus vokiečiams, dar galėjo atlikti apeigas su dvasininku, tačiau prie sovietinės valdžios kunigams čia buvo uždrausta lankytis. Karo metais šioje vietoje rusų kareiviai kasė apkasus, žemines, kirto medžius, apgadino ir koplyčią. Kariuomenei pasitraukus, žmonės vėl čia ėjo, viską sutvarkė.[3]

Dėl sveikatos B. Pocienei nebeišgalint koplyčią puošti ir prižiūrėti (mirė 1953 m., sulaukusi 99 metų amžiaus), šio darbo ėmėsi Agnieška ir Genovaitė Kontrimaitės, vėliau – kiti žmonės iš apylinkės kaimų. Koplyčią tvarkyti, paremontuoti prisidėjo Darbėnų seniūnija, Lazdininkų kaimo bendruomenė.

Netoliese trykštantis Erškėtyno šaltinis (dabar įrengtas šulinio rentinys) nuo seno garsėjo gydomosiomis galiomis, buvo gausiai lankomas maldininkų, ypač per Sekmines, Žolinę, kitas religines šventes.

ArchitektūraKeisti

Koplyčios statinys pusapskričio plano, apie 4x6 m dydžio. Sumūrytas iš raudonų molinių plytų, jungiamų iškiliomis, profiliuotomis skiedinio siūlėmis. Koplyčia vienos patalpos, vieno aukšto, uždengta kūginiu apskardintu stogu, kurio smailę užbaigia metalinis kryželis. Pagrindiniame fasade įrengta segmentinė arkinė durų anga, kurioje įstatytos apskardintos medinės dvivėrės durys. Durų viršutinė dalis su langeliais. Šoniniuose fasaduose įstatyta po langą segmentinės arkos formos angose. Langai mediniais rėmais, skaidyti.

Neogotikiniai statinio fasadai plokštuminiai, šiaurinis fasadas (galinė dalis) pusapvalis. Priekinio fasado eksterjeras primena Darbėnų koplyčią Kretingos gatvėje. Jis simetriškas, su laiptuotu frontonu ir iškylančiu dvišlaičiu atiku su betoniniu kryžiumi. Atiko viduryje įspausta koplyčios pastatymo data su inicialais „1930 / VDM“. Pagrindinio fasado viršutinė dalis ir frontonas nutinkuoti baltu tinku. Šio fasado kampus remia dviejų pakopų kontraforsai su stogeliais. Profiliuotų plytų karnizas fasadų viršuje eina pastato ir frontono perimetru. Įrengti profiliuotų plytų angų sandrikai.

Ant lauko sienų pakabinta ar kitaip pritvirtinta šventųjų paveikslų, kitokių atvaizdų, rožinių, skulptūrėlių. Ant šiaurės rytų sienos pritvirtinta ąžuolinė atminimo lenta apie šventvietėje įvykusį Marijos apsireiškimą. Lentoje padarytas įrašas įgilintomis raidėmis: „1926 m. BARBORAI POCIENEI / APSIREIŠKĖ ŠVENTOJI MER- / GELĖ MARIJA, KAD ČIA BŪTŲ / PASTATYTA KOPLYČIA / PAŠVENTINTA 1930 m.“

Patalpos centre įrengtas altorius, sienos dekoruotos šiuolaikinės primityvios liaudies tapybos raštais. Statinio lubos skliautinės. Kultūros vertybių registre pateikiami duomenys apie čia esamas ar buvusias skulptūras, perkeltas iš buvusios medinės koplytėlės.[2] Tarp jų minima medinė, polichrominė, pasimokiusio liaudies skulptoriaus drožta Nukryžiuotojo skuKlptūra, sukurta XX a. pradžioje (kryžiaus aukštis – 147 cm, Nukryžiuotojo – 58 cm, plotis tarp rankų – 40 cm). Kita polichrominė skulptūra – nežinomo dievdirbio drožta „Švč. Mergelė Marija Maloningoji“, sukurta XIX a. pab. – XX a. pr. (skulptūros aukštis su vainiku - 66 cm). Skulptūra „šv. Jonas Nepomukas“ sukurta XIX a. pab. - XX a. pr. (aukštis - 48 cm). Pažymima apie trūkstamas 2 stovinčių ir 2 sėdinčių angelų skulptūras.[2]

Koplyčia aptverta tvorele su betoniniais stulpeliais. Šiaurės vakarų tvoros kampe pastatytas medinis kryžius. Šalia jo, tvoros vakarinėje pusėje, stovi kitas, betoninis kryžius. Priešais koplyčią pastatyti du aukšti mediniai kryžiai. Rytinėje tvoros pusėje stūkso granitinis paminklas su religiniu tekstu. Ant šalia paminklo augančio medžio pakabinta koplytėlė. Į vakarus nuo mūrinės koplyčios, už tvorelės, pastatyti du monumentalūs mediniai kryžiai ir medinė dekoratyvinė skulptūrinė kompozicija. Ant aukštumėlės pastatyta daugiau medinių kryžių. Apie 20 m į šiaurės rytus nuo koplyčios stūkso Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo akmuo (2,2 m ilgio, 1,3 m aukščio) su ant jo įtaisytu juodo akmens paminklu, šaltinio vietoje įrengtas šulinys.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Objekto Nr. 28185 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. 2,0 2,1 2,2 „Koplytėlė su skulptūromis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-03-02. 
  3. 3,0 3,1 3,2 Robertas Gedvydas Srinskas. Erškėtynas, 15-17 p.
  4. Laisvamanis Erškėtyno koplyčios statytojasbernardinai.lt Archyvuota kopija 2021-08-22 iš Wayback Machine projekto.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.