Šventvietė

Šventvietė – vieta, išsiskirianti savo šventumu. Paprastai tai kokia išskirtinė vieta, kuri gali būti suvokta kaip pasaulio ašis – kalnas, išskirtinis medis, akmuo, šaltinis, kalnų perėja, ola, miškas ir kt. Šių vietų šventumą įtvirtina mitinės istorijos, padavimai, legendos. Tokios vietos paprastai tampa religinių apeigų vietomis, piligrimystės taškais. Šventvietėse dažnai statomos šventyklos.

Žemaičių Alka Šventojoje
Obo Mongolijoje

Baltų šventvietės – alka (alkakalnis), šventoji giraitė ir kt.[1]

IšnašosKeisti

  1. Šventvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013