Internetas (angl. Internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus.[1]

Įvairių Interneto maršrutų grafinis atvaizdavimas.

Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.

Interneto protokolai turi kelis lygius. Žemiausiame lygyje (kuris reikalingas visiems aukštesniems) naudojami IPv4 ar IPv6 protokolai, kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalų IP adresą. Kitame lygyje, ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojami TCP/IP ir UDP protokolai. Jie sukuria kanalą duomenims perduoti. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai (HTTP – tinklalapiams perduoti, SMTP – elektroniniam paštui, FTP – paskiroms byloms siųsti ir pan).

Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga.

Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita.

Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos.

Internetas yra vieno konkretaus (nors ir labai plataus) kompiuterinio tinklo pavadinimas (angl. The Internet), taigi gali būti laikomas tikriniu daiktavardžiu, kuris anglų turėtų būti rašomas didžiąja raide. Tačiau ilgainiui plačiai vartojant anglų kalboje žodis daugelio pradėtas suvokti kaip bendrinis ir imtas rašyti mažąja raide.[2] Lietuvių kalboje laikomas bendriniu daiktavardžiu ir rašomas mažąja raide[3].

Interneto istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Interneto istorija.

Interneto istorijos pradžia galima laikyti 1969 m. spalio 29 d., kai į ARPANET tinklą pirmą kartą buvo sujungti Kalifornijos ir Stanfordo universitetų tyrimo centrai.[4] Iki 1971 m. internetas apjungė 15 vietovių.[5][6]

Didžiausias lūžis ARPANET plėtroje įvyko 1981 m., kai Nacionalinis mokslo fondas finansavo Kompiuterių mokslo tinklą (CSNET), taip išplėsdamas prieigą prie ARPANET. 1982 m. buvo standartizuotas interneto protokolų rinkinys (TCP/IP), kuris paskatino tarpusavyje sujungtų tinklų visame pasaulyje plitimą. TCP/IP tinklo prieiga ženkliai išsiplėtė 1986 m., kai Nacionalinio mokslo fondo tinklas (NSFNet) suteikė mokslininkams prieigą prie superkompiuterių svetainių Jungtinėse Amerikos Valstijose iš pradžių 56 kbit/s, vėliau - 1,5 Mbit/s ir 45 Mbit/s duomenų perdavimo sparta.[7] 1988-1989 m. NSFNet tinklas išsiplėtė į Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos akademines ir mokslinių tyrimų organizacijas.[8] Nors kiti tinklo protokolai, pavyzdžiui, UUCP ir PTT viešieji duomenų perdavimo tinklai, buvo išplitę jau gerokai anksčiau, tai buvo interneto, kaip tarpžemyninio tinklo, pradžia. Komerciniai interneto paslaugų tiekėjai atsirado 1989 m. JAV ir Australijoje.[9] 1990 m. ARPANET buvo uždarytas.

Interneto augimas

redaguoti
Metai Stotys
1969 4
1971/4 23
1974/6 62
1977/3 111
1981/8 213
1982/5 235
1983/8 562
1984/10 1 024
1985/10 1 961
1986/11 5 089
1987/12 23 174
1988/10 56 000
1989/10 159 000
1990/10 313 000
1991/10 617 000
1992/10 1 136 000
1993/10 2 056 000
1994/10 3 864 000
1995/7 6 642 000
1996/7 13 881 000

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vilius Stakėnas. Internetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 177 psl.
  2. Schwartz, John (29 December 2002). „Who Owns the Internet? You and i Do“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 17 April 2009. Nuoroda tikrinta 19 April 2009. „Allan M. Siegal, a co-author of The New York Times Manual of Style and Usage and an assistant managing editor at the newspaper, said that 'there is some virtue in the theory' that Internet is becoming a generic term, 'and it would not be surprising to see the lowercase usage eclipse the uppercase within a few years.'
  3. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3498-internetas Archyvuota kopija 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.
  4. Gromov, Gregory (1995). „Roads and Crossroads of Internet History“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27.
  5. Hafner, Katie (1998). Where Wizards Stay Up Late: The Origins of the Internet. Simon & Schuster. ISBN 978-0-684-83267-8.
  6. Hauben, Ronda (2001). „From the ARPANET to the Internet“. Suarchyvuota iš originalo 2009-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-05-28.
  7. Frazer, Karen D. (1995). „NSFNET: A Partnership for High-Speed Networking, Final Report 1987–1995“ (PDF). Merit Network, Inc. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-02-10.
  8. Ben Segal (1995). „A Short History of Internet Protocols at CERN“. Suarchyvuotas originalas 2023-06-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-14.
  9. Clarke, Roger. „Origins and Nature of the Internet in Australia“. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-09. Nuoroda tikrinta 2014-01-21.

Nuorodos

redaguoti