Mianmaras

Mianmaro Sąjungos Respublika mjan. ပြည်ထောင်စု သမ္မတ မြန်မာနိုင်ငံတော်‌ Pyidaunzu Thanmăda Myăma Nainngandaw
Vėliava Herbas
Himnas: „Iki pasaulio pabaigos“
Mianmaras žemėlapyje
Valstybinė kalba	mjanmų
Sostinė	Neipidas
Didžiausias miestas	Jangonas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • Viceprezidentas	Win Myint Myint Swe Henry Van Thio
Plotas  • Iš viso  • % vandens	676 570 km2 (39) 3,06 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	58 200 400 (26) 76 žm./km2 (125)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 63,052 mlrd. $ (71) 1 170 $ (160)
Valiuta	kijatas (MMK)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+6:30 netaikomas
Nepriklausomybė Mianmaro Sąjunga	nuo Jungtinės Karalystės 1948 m. sausio 4 d. nuo 1989 m. birželio 18 d.
Interneto kodas	.mm
Šalies tel. kodas	+95
Kirčiavimas	Mianmãras

Mianmaras (mjan. မြန်မာ  = Myanmâ), oficialiai Mianmaro Sąjungos Respublika (mjan. ပြည်ထောင်စု သမ္မတ မြန်မာနိုင်ငံတော်‌  = Pyidaunzu Thanmăda Myăma Nainngandaw) – valstybė Pietryčių Azijoje, prie Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros. Mianmaras yra didžiausia valstybė Indokinijos pusiasalyje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Bangladešu ir Indija, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Kinija, rytuose – su Laosu ir Tailandu. Šalies sostinė – Neipidas. Didžiausias miestas – buvusi sostinė Jangonas.

Nuo 1962 m. šalis buvo valdoma karinių diktatūrų. Nuo 1988 iki 2011 m. Mianmaras oficialiai buvo valdomas Valstybinės Taikos ir Vystymosi Tarybos. 2011 m. chunta oficialiai valdžią perdavė civilinei valdžiai, kuriai vadovavo vienas iš buvusių chuntos narių. Nors 2015 m. parlamento rinkimus laimėjo Aung San Suu Kyi partija, kariškių vaidmuo išlieka dominuojantis. 2021 m. Mianmare kariškiai įvykdė karinį perversmą, suėmė Aung San Suu Kyi ir sustabdė demokratines reformas. Dėl to daug mianmariečių sostinėje ir kituose miestuose išėjo į gatves protestuoti, o protestai peraugo į sukilimą. 2021 m. žuvo 756 protestuotojai, 17 policininkų ir septyni kariai 2022 m. paskelbtame „Demokratijos indekse“ Mianmarą represyvumu lenkia tik Talibano valdomas Afganistanas.

Pavadinimas

Dabartinis šalies pavadinimas Mianmaras kilo iš vietinio vardo Myanma Naingngandaw. Šis vardas siekia dar XII a., tačiau jo etimologija menkai tyrinėta. Keli mokslininkai tvirtina, jog vardas kilęs iš sanskrito Brahmadeš (indų dievo kūrėjo Brahmos žemė).

1989 m. Mianmaro valdžia pakeitė tarptautinį oficialų anglų kalbos žodį Burma (liet. Birma) į Myanmar, kaip vėliau ir daugelį kitų, iš britų kolonijinių laikų kilusių oficialių vietovardžių bei terminų mjanmų ir anglų kalbose. Visgi oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito – ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, o Bama ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje.

Istorija

Nors ir būdamas Pietryčių Azijos vakariniame pakraštyje, Mianmaras atliko ryškų vaidmenį šios pasaulio dalies istorijoje. Mianmaro istorija taip pat labai susijusi su Pietų Azijos bei Kinijos ir Tibeto istorija. Į Mianmarą buvo įsiveržę mongolai, britai šalį lengvai įtraukė į savo kolonijines valdas Indijoje, II pasaulinio karo metu Mianmarą buvo užėmę japonai.

Mianmaro istorijos įvykiai

• 849–1287 m. – I Mianmaro imperija (Pagano Karalystė).
  • 1044–1077 m. – valdo karalius Anawrahta.
  • 1287 m. – Pagano karalystė sunaikinama mongolų.
• 1486–1752 m. – II Mianmaro imperija (Taungu dinastija).
  • 1551–1581 m. – valdo karalius Bayinnaung.
• 1752–1885 m. – III Mianmaro imperija (Konbaung dinastija).
  • 1752–1760 m. – valdo karalius Alaungpaya.
  • 1824–1826 m. – I Britų ir Mianmaro karas: britai aneksuoja Arakano (dab. Rachinų valstija), Asamo, Manipuro ir Tenaserimo (dab. Tanintajio regionas) kraštus.
  • 1852–1855 m. – II Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja pietinę Mianmaro dalį, kurią pavadina Žemutine Birma.
• 1885 m. – III Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja Pagano kraštą (Aukštutinė Birma). 1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa Birma – Britų Indijos dalimi.
• 1937 m. – Birma atskiriama nuo Indijos ir tampa atskira britų kolonija.
• 1942–1945 m. – dabartinio Mianmaro teritoriją okupuoja Japonija. Sugriaunami Mandalajaus karališkieji rūmai.
• 1948 m. sausio 4 d. – šalis, atgavusi nepriklausomybę, pasivadina Birmos Sąjunga ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą.
• 1962 m. – generolas Bo Ne Winas vadovavo kariniam perversmui. Valstybė pasuko socialistiniu keliu. 1974 m. sausio 4 d. šalis oficialiai pasivadino „Birmos Sąjungos Socialistine Respublika“. Bo Ne Winas valdė 24 metus.
• 1988 m. – generolas Saw Maungas įvykdė karinį perversmą. Šalis vėl pervadinta į „Birmos Sąjunga“.
• 1989 m. birželio 18 d. – šalies oficialus pavadinimas anglų kalboje iš „Birmos Sąjungos“ pakeistas į „Mianmaro Sąjungą“. Po to buvo pakeista daugybė britų laikų vietovardžių.
• 1992 - 2011 m. Mianmarui vadovauja generolas Tanas Šve.
• Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras tampa Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
• 2006 m. kovo 26 d. – Mianmaro valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą – Neipidą.
• 2007 m. rugpjūčio 15 d. šalyje kilo masiniai protestai. Mianmaro chunta protestus žiauriai numalšino, sumušta ir nužudyta dešimtys budistų vienuolių.
• 2008 m. gegužės 2 d. šalį nusiaubė ciklonas Nargis ir nusinešė daugiau nei 130 tūkst. žmonių aukų.
• 2008 m. gegužės 10 d. – po referendumo patvirtinta nauja konstitucija, šalies oficialus pavadinimas iš „Mianmaro Sąjungos“ pakeistas į „Mianmaro Sąjungos Respubliką“. Pakeisti šalies vėliava ir herbas.
• 2010 m. lapkričio 7 d. surengti parlamento rinkimai. Po jų buvo vykdomos politinės, ekonominės ir administracinės reformos. 2011 m. kovo 30 d. generolo Tano Šve dekretu karinė chunta buvo išformuota.
• 2015 m. lapkričio 8 d. laisvus parlamento rinkimus laimėjo Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga.
• 2016 m. kovo 15 d. prezidentu išrinktas Htin Kyaw, tapęs pirmu civiliu prezidentu nuo 1962 m.
• 2021 m. vasario 1 d. įvyko karinis perversmas, valdžią šalyje perėmė kariškiai.

Politinė sistema

Po 1962 m. generolo Bo Ne Wino karinio perversmo šalis buvo valdoma karinės chuntos. Nors po 1988 m. generolo Saw Maungo perversmo Bo Ne Winas pasitraukė iš valdžios, šaliai ėmė vadovauti kita chunta. 1992 - 2011 m. šalies vadovas buvo generolas Tanas Šve. Po 2008 m. priėmus naują konstituciją, šalyje po dvidešimties metų buvo surengti parlamento rinkimai, pradėtos politinės reformos, karinė chunta buvo išformuota. Mianmarą valdžiusi karinė chunta kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų, piliečių laisvės suvaržymų bei opozicijos persekiojimu.

Pagal naująją konstituciją, šalis yra prezidentinė respublika su dviejų rūmų parlamentu, kurio dalis narių yra paskirti kariuomenės, o dalis išrinkti visuotiniuose rinkimuose. Parlamentas pavadinimu Pyidaungsu Hluttaw susideda iš 224 vietų aukštųjų rūmų Amyotha Hluttaw (liet. Tautų Rūmai) ir 440 vietų žemųjų rūmų Pyithu Hluttaw (Atstovų rūmai). 168 aukštųjų rūmų nariai yra tiesiogiai renkami ir 56 deleguoti Mianmaro karinių pajėgų, o 330 žemųjų rūmų atstovų yra renkami,110 – deleguoti karinių pajėgų.

Pasak tarptautinių stebėtojų, 2008 m. referendume, kuriame oficialiais duomenimis naująją konstituciją palaikė 92.4% iš 99% balsavusių rinkėjų, buvo daug sukčiavimo, biuletenių klastojimo ir balsuotojų bauginimo atvejų.

2010 metų rinkimuose laimėjo kariuomenės remiama Sąjungos Vienybės ir Plėtros partija, įvairių šalių tarptautiniai stebėtojai suabejojo jų sąžiningumu. Rinkimuose dalyvavo tik valdžios sankcionuotos partijos ir pagrindinei opozicinei Nacionalinės Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti. Tačiau netrukus po rinkimų buvo paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi, nuo 1989 metų daugiausia kalinta namų arešto sąlygomis. Po netikėtų 2011 m. reformų, Nacionalinė Demokratijos Lyga sėkmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose, kur laimėjo 43 iš 45 galimų laisvų vietų parlamente.

Administracinis suskirstymas

14 Mianmaro valstijų ir provincijų

Mianmaro Sąjungos Respublika yra suskirstyta į 7 regionus (iki 2010 m. vadintus provincijomis) ir 7 valstijas. Regionuose (mjan. taing detha gying ) gyvena bamarų dauguma, o valstijos (mjan. ပြည်နယ် : Pyine) iš esmės yra regionai, kur tam tikros etninės mažumos turi savivaldą. Provincijos ir valstijos dar suskirstytos į apygardas, administracinius rajonus ir kaimo bendruomenes. Priėmus 2008 m. konstituciją, įkurtos 6 etninės savivaldos zonos ir provincijos bei sąjunginė teritorija (sostinė Neipidas), tiesiogiai administruojama prezidento.

Mianmaro regionai:

• Ajejarvadžio regionas
• Bago regionas
• Jangono regionas
• Magvės regionas
• Mandalajaus regionas
• Sagaingo regionas
• Tanintarji regionas

Mianmaro valstijos:

• Činų valstija
• Kačinų valstija
• Kajinų valstija
• Kajų valstija
• Monų valstija
• Rachinų valstija
• Šanų valstija

Sąjunginė teritorija:

• Neipidas

Savivaldos zonos ir provincijos:

• Sagaingo regione:
  • Nagų savivaldos zona (Leši, Lahės ir Namjuno rajonai)
• Šanų valstijoje:
  • Palaungų savivaldos zona (Namšano and Mantono rajonai)
  • Kokangų savivaldos zona (Konkjano ir Laukajaus rajonai)
  • Pao savivaldos zona (Hopongo, Hšihsengo ir Pinlaungo rajonai)
  • Danų savivaldos zona (Yvangano ir Pindajos rajonai)
  • Va savivaldos provincija (Hopango, Mongmao, Panvės, Pangsango, Naphano ir Metmano rajonai)

Geografija

Mianmaro topografinis žemėlapis

Mianmaras, kurio plotas – 678 500 km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Šiaurėje prie sienos su Kinija iškilę Hengduano Šano kalnai (Hengduan Shan). Hakabo Razis (Hkakabo Razi) – kalnas, esantis Kačinų valstijoje, yra aukščiausias Mianmaro taškas.

Per šalį nuo Himalajų eina trys iš šiaurės į pietus nusitęsiančios kalnų grandinės: Činų kalnai (Rachinų arba Arakano kalnai; Rakhine Yoma), Bago (Pegu; Bago Yoma) ir Šano kalnynas. Kalnų grandinės dalija tris Mianmaro upių tinklus su jų intakais: Ajejarvadžio (Iravadis), Salvino ir Sitango. Ajejarvadis – ilgiausia Mianmaro upė (2170 km), Indijos vandenyne įtekanti į Andamanų jūrą. Tarp kalnų grandinių plyti derlingos lygumos. Dauguma Mianmaro gyventojų susitelkę Ajejarvadžio slėnyje, įsispraudusiame tarp Rachinų kalnų ir Šano kalnyno.

Didžiuma Mianmaro teritorijos yra tarp Šiaurės atogrąžos ir pusiaujo.

Šalyje vyrauja drėgnas musoninis tropinis klimatas.

Vidutinė temperatūra Mianmare: sausio mėn. yra nuo +25 °C žemumose iki -10 °C kalnuose; gegužę (šilčiausias mėnuo), atitinkamai nuo +28 °C – +32 °C iki +15 °C.

Vidutinis metinis Mianmaro kritulių kiekis yra nuo 5000 mm vakarinėje pakrantėje ir Rachinų kalnų šlaituose iki 500–1000 mm Ajejarvadžio žemumoje ir 1000–2000 mm Šano kalnyne. Lietingas sezonas šalyje prasideda balandį – gegužę, o baigiasi spalį – lapkritį.

Mianmare labai įvairi augalija ir gyvūnija.

Ekonomika

Mianmaras stokoja geros infrastruktūros. Prekės, šalį dažniausiai pasiekiančios per Mianmaro ir Tailando sieną, vėliau plukdomos Ajejarvadžio upe. Šiuo keliu eina didelis narkotikų ir kitos kontrabandos tinklas. Geležinkeliai seni ir nesujungia visų taškų. Greitkeliai paprastai negrįsti (išskyrus didžiuosius miestus). Šaliai stinga elektros energijos ir kuro. Didelė infliacija. Beveik nėra užsienio investicijų. Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Mianmare daugiausia auginami ryžiai, citrusiniai augalai, daržovės, kaučiukmedžiai ir tabakas.

Gyventojai

Dauguma Jangono žmonių glaudžiasi tankiai apgyvendintuose daugiabučiuose

Mianmare gyvena apie 50 mln. žmonių. Daugiau kaip 600 000 legalių imigrantų iš Mianmaro dirba gretimame Tailande ir dar keli milijonai ten gyvena tikriausiai nelegaliai. Pabėgėlių iš Mianmaro stovyklos driekiasi prie sienų su Indija, Bangladešu ir Malaizija. Mianmaro gyventojų tankumas yra vienas iš mažiausių visoje Pietryčių Azijoje.

Mianmaras – daugiatautė valstybė. Šalies valdžia pripažįsta 135 etnines grupes. Dauguma šalies gyventojų – bamarai, sudarantys 68 % valstybės gyventojų. 10 % Mianmaro gyventojų sudaro šanai, 7 % – kajinai (karenai). Kitos didesnės etninės grupės: činai, kačinai, kajahai (kareniai), monai, rachinai ir kinai. Anglomianmariečiai (anglobirmiečiai), kadaise sudarę labai didelę bendruomenę, šaliai atgavus nepriklausomybę ėmė masiškai emigruoti iš Mianmaro, kur jų dabar liko tik apie 50 tūkst. Anglomianmariečių pasaulyje yra apie 2 mln., daugiausia Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pavadinimai „mjanmai“ (mianmariečiai) arba „birmiečiai“ skirti visoms Mianmare gyvenančioms tautinėms grupėms apibūdinti, tačiau dažnai taip vadinama tik bamarų dauguma.

Dauguma Mianmaro žmonių praktikuoja budizmo Theravados atšaką, susimaišiusią su vietiniais tikėjimais (pvz., Natų dvasios). Pasak Mianmaro valdžios, budizmą praktikuoja 89 % šalies gyventojų, daugiausia bamarų, rachinų, šanų, monų ir kinų etninės grupės. Apie 4 % žmonių išpažįsta sunitų islamą. Kiek mažiau nei 4 % Mianmaro žmonių – krikščionys (daugiausia kačinų, činų ir kajinų etninės mažumos), iš kurių 4/5 yra protestantai baptistai, o likusieji – katalikai.

Kultūra

Vienuolis pradedantysis, priešais Bagaya Kyaung budistų vienuolyną, esantį netoli Mandalajaus

Mianmaras pasižymi labai įvairių kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Bamarų kultūra buvo smarkiai paveikta kaimyninių šalių kultūros. Tai išryškėja kalboje, tautinėje virtuvėje, muzikoje, šokiuose ir teatre.

Menai, ypač literatūra, buvo istoriškai paveikti Theravados budizmo. Jama Zato (Yama Zatdaw), Ramajanos perdirbinys, laikomas nacionaliniu Mianmaro epu, labiausiai buvo paveiktas indų, tajų ir monų epinių poemų.

Mianmaras – pirmoji Pietryčių Azijos šalis, kurioje buvo pradėtas skelbti Budos žodis. Šiandien devyni dešimtadaliai šalies gyventojų – budistai. Budizmas daro didelį poveikį beveik visų mianmariečių gyvenimui, o daugumos kaimų ir miestelių viduryje stovi budistų šventyklos. Be to, daug Mianmaro budistų tiki miškų, kalnų ir medžių dvasiomis, vadinamomis natais, stato joms namus ir švenčia šventes su įmantriais ritualais, skirtais 37 natų panteonui sutaikyti. Mianmare gyvena ir šiek tiek krikščionių, musulmonų ir hinduistų.

Tradiciniame mianmariečių (visų Mianmaro gyventojų) kaime, kultūrinio gyvenimo centras – budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama ရှင်ပြု (shinbyu), yra svarbiausia sąlyga, kad įstojęs į vienuolyną berniukas taptų pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai iki dvidešimt metų,turi būti vienuoliai naujokai, o tada įšventinami. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. O mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą နားသွင်း (nathwin). Svarbiausia mianmariečių šventė – Pagodos iškilmės. Daugelis kaimų turi juos globojančią dvasią. Prietarai ir draudimai labai gajūs mianmariečių gyvenime.

Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą atnešė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema sumodeliuota pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį. Kolonijinė architektūra labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje Jangone. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos praktikuoja krikščionybę, ypač kajinai šalies pietryčiuose, kačinai ir činai, apgyvendinę šiaurės vakarus.

Kalba

Mjanmų kalba (မြန်မာစာ: Myanmasa) priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių-mjanmų šakai. Ji yra gimtoji bamarams, rachinams ir kelioms kitoms Mianmaro tautoms. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su kinų ir tibetiečių kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš monų rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas – tai adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų Indijos rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami Pali, šventai Theravados budizmo kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: šanų, keletui kajinų ir kajahų dialektų, su specialių ženklų ir diakritų priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.

Švietimas

Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose.

Virtuvė

Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvis, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip masala ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. Mohinga (မုန္‌့ဟင္‌းခား)  laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai.

Muzika

Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama pat waing, gongų grupė, vadinama kyi waing, bambukinis ksilofonas, vadinamas pattala, lėkštės, pučiamieji instrumentai – obojus, ir fleita, vadinami hnè, taip pat bambukinės terkšlės ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą saing waing. Saung gauk (mjan. စောင်းကောက် ) arba Mianmaro arfa – aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš šilkinių stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. Mianmaro arfa labai susijusi su Mianmaro kultūra.

Nuo 1950 m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.

Tarptautiniai santykiai

Mianmaras iki 2012 m. buvo gana izoliuota valstybė, užmezgusi diplomatinius santykius tik su 102 valstybėmis. Santykinės diplomatinės izoliacijos laikotarpis baigėsi 2012 m., šalyje prasidėjus liberalizacijos procesui, tačiau 2017 m., kilus rohinjų krizei, sparčiai besivystantys santykiai su daugeliu valstybių ėmė vėsti. 2021 m. valdžią perėmus kariškiams santykiai su kitomis valstybėmis dar labiau suprastėjo. Lietuva su Mianmaru diplomatinius santykius užmezgė 2013 m. spalio 8 d., šiek tiek vėliau nei kitos Baltijos šalys. Iki perversmo Mianmaras buvo užmezgęs santykius su 124 JT valstybėmis narėmis ir Vatikanu.

Kita informacija

• Mianmaro ryšiai
• Mianmaro transportas
• Mianmaro karinės pajėgos
• Mianmaro tarptautiniai santykiai
• Mianmaro šventės
• Mianmaro miestai

Nuorodos

Vikižodynas

• Oficialus Mianmaro valdžios tinklalapis (anglų kalba)
• Oficiali Mianmaro valstybės sveitainė (aglų kalba) Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali turizmo Mianmare svetainė (anglų kalba)
• Oficialus Mianmaro valdžios e-Vizos tinklalapis (anglų kalba)