Šilkas – natūralus tamprus baltyminis pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpių rūšių kokonų gijų.[1]. Senas lietuviškas šilko pavadinimas - svydas[2] Iš specialaus skysčio šilko pluoštą gamina ir kai kurių rūšių vorai.

Kambodžietiškas šilkas
Šilkverpių drugių kokonai - iš kairės į dešinę - Samia cynthia raudoni, Samia cynthia balti, Antheraea assamensis, Bombyx mori

Istorija

redaguoti

Šilko tėvyne laikoma Kinija. Konfucijus teigia, kad jo gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 m. pr. m. e. (atradėja laikyta viena kinų princesė). Tačiau 1993 m. mokslinis žurnalas „Nature“ paskelbė įrodymus, kad kinų pavyzdžio šilkas buvo gaminamas dar senovės Egipte, apie 1000 metų anksčiau nei Konfucijaus nurodytu metu.

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad šilkas senovėje turėjo didelę ekonominę vertę, panašiai kaip dabar nafta. Nuo kitų šalių šilko gamybos paslaptis buvo saugojama, todėl turėjo didžiulę paklausą ir, susiformavus Šilko keliui, kinų prekeiviai jį gabendavo į kitas Azijos, Europos ir Viduržemio jūros baseino šalis.

Romėnų filosofas ir moralistas Plinijus I amžiuje teigė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas Milašius. Šilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 174 psl.
  2. LKŽ: svydas

Taip pat skaityti

redaguoti

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose