Asamas

Asamas (asam. অসম) – valstija rytinėje Indijoje. Ji apsupta Arunačal Pradešo, Nagalando, Manipuro, Mizoramo, Tripuros ir Meghalajos valstijų. Visos jos, kartu su Asamu, vadinamos septyniomis seserimis. Su pagrindiniu Indijos „kūnu“ jungia siaura siena su Vakarų Bengalija. Taip pat turi sienas su Nepalu ir Bangladešu.

Asamas অসম
Valstybė	Indija
Administracinis centras	Dispuras
Rajonai	27
Oficialios kalbos	asamų, bodų, bengalų
Gyventojų (2020)	35 607 000
Plotas	78 438 km²
Tankumas (2020)	454 žm./km²
Tinklalapis	assamgovt.nic.in
Vikiteka	AsamasVikiteka

Pietų Azijos subregionas

Asamo valstija beveik sutampa su istoriniu – kultūriniu Pietų Azijos subregionu. Jis yra apgyvendintas asamų tautos ir daugybės smulkių genčių. Nuo seniausių laikų Asamas vystėsi kaip savarankiška valstybė, geografiškai atskirta nuo Indijos kalnų grandinėmis. Tai suformavo savitą istoriją bei kultūrą.

Istorija

Legendinės Asamo dinastijos valdė šalį, tuo metu vadinamą Pragdžjotiša, nuo seniausių laikų. Yra minimos Danavų ir Narakų dinastijos, kurių valdovai dalyvavo Mahabharatos įvykiuose. Tačiau istoriškai registruota Asamo istorija prasideda apie IV a. sulig Kamarupos karalystės susikūrimu ir Bhauma dinastija. Trys atskiros dinastijos valdė Kamarupą iki XII a, ir karalystė labiausiai suklestėjo VII a.

Nuo XII a. Kamarupa ėmė byrėti, ir atskirose Asamo srityse įsigalėjo skirtingos valstybėlės, tokios, kaip Kamata (vakaruose), Čutija, Kačaris (rytuose).

XIII a. iš rytų ėmė migruoti tajams giminigos tautos, kurios ėkūrė mažą Ahomo karalystę. Būdama agresyvi, ilgainiui ji išplėtė savo valdas, kol XVI a. galiausiai užėmė beveik visas senosios Kamarupos teritorijas. XVII a. Ahomas kovojo su Mogolų imperija ir liko nepriklausomas.

XIX a. pradžioje dėl kovų su Mianmaru, Ahomas nusilpo, kol galiausiai pateko į Britų Indijos sudėtį. Tuo metu Asamas buvo paverstas arbatos plantacijų šalimi.

1945 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Asamas įstojo į Indijos sudėtį kaip Asamo valstija.

Religijos

• hinduizmas – 64,9 %
• islamas – 30,9 %
• krikščionybė – 3,69 %
• sikhizmas, budizmas, džainizmas, animizmas ir kt. tikėjimai – 0,45 %

Didžiausi miestai

Šventykla Asame

• Gauhatis – 808,0 tūkst. gyv. (2001 m.)
• Silčaras – 142,3
• Dibrugarhas – 122,5
• Nagaonas – 107,5