Vikipedija

Krinčinas

Krinčinas
{{#if:
Krinčinas
Krinčinas
56°04′55″š. pl. 24°31′30″r. ilg. / 56.082°š. pl. 24.525°r. ilg. / 56.082; 24.525 (Krinčinas)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybės vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Krinčino seniūnija
Gyventojų (2021) 397
Vikiteka Krinčinas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krinčìnas
Kilmininkas: Krinčìno
Naudininkas: Krinčìnui
Galininkas: Krinčìną
Įnagininkas: Krinčinù
Vietininkas: Krinčinè
Istoriniai pavadinimai rus. Криничинъ[2][3]

Krinčinas – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, Mūšos dešiniojo intako Jiešmens kairiajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka,[4] paštas (LT-39055).

Krinčinas įsikūręs kelių Papyvesiai-Gulbinėnai ir Pajiešmeniai-Daujėnai sankryžoje. Šalia kaimo yra Krinčino viensėdis.

Gatvė netoli bažnyčios
Matuzevičių memorialinis muziejus
Jiešmuo Krinčine
Vytauto Didžiojo ąžuolas, pasodintas 1930 m.

Istorija redaguoti

 
Stogastulpis Krinčino 460 m. jubiliejui (aut. Virginijus Nudas)

1554 m. minimas Versmių, vėliau – Paversmių kaimas, 1568 m. Ldk Žygimanto Augusto privilegija padovanotas į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę pabėgusiam Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniam ir kariniam veikėjui Andrėjui Michailovičiui Kurbskiui; pavadintas Krinčinu, nors dokumentuose dar ilgai lygiagrečiai naudojamas ir lietuviškasis pavadinimas. Sūnus Dmitrijus Kurbskis 1611 m. įsteigė parapijinę mokyklą ir perstatė bei išpuošė bažnyčią, kurios kunigas minimas dar 1585 m. kovo 11 d. Upytės teismų knygoje, skyrė fundaciją bažnyčiai ir dotaciją bakalaurui. Mokykla veikė ir XVIII a. pabaigoje – XIX a. viduryje. Po Kurbskių Krinčiną valdė Podbereskiai, vėliau Karpiai ir kt.

1625 m. Krinčiną nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1781 m. Krinčino klebonas, Kupiškio dekanas, Kuršo kanauninkas Jeronimas Šarkevičius pastatė naują mūrinę Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kuri tebestovi ir šiandien. 1792 m. Krinčinas gavo miesto teises. 1866–1872 m. Krinčino vikaras buvo, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojus rėmė ir pats religinę literatūrą platino Antanas Vienažindys. XIX a. pabaigoje Krinčinas – miestelis Panevėžio apskrities Gulbinų valsčiuje.[5]

1916 m. įsteigta pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla.

1919–1950 m. Krinčinas buvo valsčiaus centras. 1940 m. įkurti kultūros namai, biblioteka. Po Antrojo pasaulinio karo Krinčino apylinkėse veikė Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, kolūkiui ilgą laiką vadovavo Jonas Čiulevičius. Pastatytas paštas, ambulatorija.[6]

2012 m. spalio 26 d. LR prezidentė patvirtino Krinčino herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Gulbinų valsčius Panevėžio apskritis
1919–1924 m. Krinčino valsčiaus centras Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1947 m. Biržų apskritis
1947–1950 m. Pasvalio apskritis
1950–1995 m. Krinčino apylinkės centras Pasvalio rajonas
1995– Krinčino seniūnijos centras Pasvalio rajono savivaldybė

Architektūra redaguoti

Dvibokštėje bazilikinėje vėlyvosios baroko formų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1782 m., yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, kun. J. Šarkevičiaus portretas, abu XVIII a., „Nukryžiuotasis“ XIX a.), barokinė taurė (XVII a. – XVIII a.), monstrancija (XX a. pradžia); ant bažnyčios – vėjarodė (1781 m.).

  • Bažnyčios šventoriuje:
    • tvora su vartais, ant vartų XIX a. ornamentuotas kryžius,
    • koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko, Šv. Roko, Švč. Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūromis, XIX a. pabaiga,
    • istorizmo krypties varpinė, 1908 m.
  • Medinis vaistinės pastatas, 1929 m., dabar Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.
  • Į rytus nuo Krinčino yra Barklainių parkas.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[3] 1866 m. 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[9]
198 81 155 246 386
297 (miestelyje)
89 (dvare) 		314 293
1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
377 437 549 527 461 397 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės redaguoti

Kaime gimė:

Krinčine gyveno:

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Криничинъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 15 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 792 psl.
  4. ↑ Krinčino biblioteka Archyvuota kopija 2014-01-06 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Kryniczyn (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 176 psl. (lenk.)
  6. ↑ Krinčinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 60 psl.
  7. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Kazys Misius ir kt. Krinčinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 402
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra redaguoti

  • Krinčinas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 715 psl.
  • Krinčino pasakos / Sigitas Kruopis, dail. Ruslanas Luzanovas. – Panevėžys: Panevėžio sp., 2001. – 15 p.: iliustr. – ISBN 9955-412-41-0
  • Istorinės erdvės beieškant / Algimantas Krinčius. – Krinčinas, 2003–2008. – 3 d.: iliustr.
  • Senosios Krinčino bažnyčios knygos / Algimantas Krinčius. – Krinčinas, 2004–2009. – 19 d.
  • Krinčino senųjų kapinių kryžiai / Stasė Šeštakauskaitė. – Pasvalys: Pasvalio rajono savivaldybė, 2005. – 12 p.: iliustr.
  • Krinčinas – mano vaikystės miestas / Stanislava Kirailytė. – Utena: Utenos Indra, 2008. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-93-5
  • Krinčino kasdienybė: šis tas iš praeities, 1497–1944 / Algimantas Krinčius. – 2-asis leidimas. – Krinčinas, 2008. – 55 p.
  • Krinčinas DLK laikų dokumentuose / Algimantas Krinčius. – Panevėžys, 2011. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-99-1

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

   
Papyvesiai – 5 km
PASVALYS – 11 km
     
     
     
Gulbinėnai – 8 km
Ličiūnai – 3 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krinčinas&oldid=6848764"