Žeimelio valsčius

Žeimelio (Nociūnų) valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Žeimelis,
Nociūnai (XIX a. – 1915)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Biržų apskritis (1919–1926)
Šiaulių apskritis (1926–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Žeimelio valsčius (carmečiu Nociūnų valsčius, rus. Нацюнская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Žeimelis, iki I pasaulinio karo – Nociūnai.

IstorijaKeisti

Valsčius minimas nuo 1586 m. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje Nociūnų vardu.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5852 578 kiemai [2] 11 seniūnijų 56
1923 m.[3] 177 5650 1346
1949-01-01
(išsamiau)
162 9 apylinkės [4]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Baltausiai Baltausių apylinkė
Diržiai Diržių apylinkė
Gelčiai Gelčių apylinkė
Kaireliai Kairelių apylinkė
Lauksodis Lauksodžio apylinkė
Noreikai Noreikų apylinkė
Steigviliai Steigvilių apylinkė
Žeimelis Žeimelio I apylinkė,
Žeimelio II apylinkė
Iš viso: 9 apylinkės

GyvenvietėsKeisti

1923 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[6]

  • Akmeniškių vs.
  • Aleksejevkos I k.
  • Aleksejevkos II k.
  • Balanėlių k.
  • Balinių vs.
  • Baltausių k.
  • Bardiškių k.
  • Bliodniekų plv.
  • Bruverių vs.
  • Buliškių vs.
  • Dambių vs.
  • Daunorių k.
  • Degių vs.
  • Diržių k.
  • Evglių vs.
  • Gatančių k.
  • Gedeikonių k.
  • Geišių k.
  • Gelčių k.
  • Geručių k.
  • Gliebavos dv.
  • Jovaišių dv.
  • Jovaišių k.
  • Kairelių k.
  • Klausučių k.
  • Kostantų dv.
  • Krasniškių k.
  • Kratošino dv.
  • Kukariškių plv.
  • Kukių k.
  • Latveliškių vs.
  • Lauksodžio dv.
  • Lauksodžio k.
  • Laumeikių k.
  • Lepšinės k.
  • Liesų dv.
  • Liesų Maž. vs.
  • Lipiškių vs.
  • Maišelių plv.
  • Mažučių k.
  • Meldžiūnų dv.
  • Meldžiūnų k.
  • Mielių vs.
  • Mokoliškių k.
  • Nakrašūnų k.
  • Naujadvarių k.
  • Nociūnų k.
  • Noreikų k.
  • Norūnėlių k.
  • Palšių vs.
  • Petronėlių k.
  • Petronių k.
  • Pikčiūnų k.
  • Požeimelių dv.
  • Punės vs.
  • Rozentalių vs.
  • Ruočių vs.
  • Ruonių vs.
  • Skarulių k.
  • Skikmų k.
  • Slabadų vs.
  • Slontiškių dv.
  • Steigvilių k.
  • Šumilių vs.
  • Švitingavos vs.
  • Trumpakojų k.
  • Zilių dv.
  • Žeimelio dv.
  • Žeimelio mstl.
  • Žyčiūnų k.

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1877 Bardiškiai Ignas Lapinskas, knygnešys 1935
1899 Kūkai Adolfas Lapšys, teisininkas 1942
1919 Ruoniai Emilija Daktaravičienė, gydytoja
1929 Mažučiai Petras Bėčius, agronomas 1995
1936 Geručiai Algis Balaišis, karininkas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 27
  6. Versmė.lt