Kvetkai
{{#if:280px
Senasis Kvetkų mokyklos pastatas[1] pagrindinėje gatvėje
Kvetkai
Kvetkai
56°08′49″š. pl. 25°08′24″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.140°r. ilg. / 56.147; 25.140 (Kvetkai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Biržų rajono savivaldybės vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija Papilio seniūnija
Gyventojų (2021) 165
Vikiteka Kvetkai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [2]
Vardininkas: Kvetkaĩ
Kilmininkas: Kvetkų̃
Naudininkas: Kvetkáms
Galininkas: Kvetkùs
Įnagininkas: Kvetkaĩs
Vietininkas: Kvetkuosè
Istoriniai pavadinimai rus. Квѣтки,[3][4] lenk. Kwietki[5]

Kvetkai – kaimas Biržų rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurės rytus nuo Papilio, 3 km nuo Lietuvos sienos su Latvija, Nemunėlio kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Stovi architektūros paminklas – medinė Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia su varpine, yra Kvetkų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41009).

Istorija

redaguoti
 
Gatvė su apleistais namais

Kvetkai pirmą kartą paminėti 1667 m. 1762 m. dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose įkurdino atgailos kanauninkus ir pastatydino jiems vienuolyną, kurį Rusijos valdžia 1832 m. jį uždarė. 1769 m. įsteigta katalikų parapija. 1772 m. Pranas Kamarauskas pastatė medinę Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji perstatyta ir padidinta 1875 m., 1880 m. pastatyta bažnyčios varpinė. 1775 m. Kvetkai vadinami miesteliu.

1860 m. Kvetkų savininkas Feliksas Grincevičius, maršalkos paskirtas mokyklų kuratoriumi, paskyrė žemės sklypą ir miško medžiagos mokyklai statyti. Jo norus parėmė ir kiti dvarininkai, Petras Kamarauskas skyrė plytų, tačiau Rusijos valdžia mokyklą pavertė įsteigto Kvetkų valsčiaus namais. 1865 m. miestelyje įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19471999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Kvetkų pagrindinė mokykla.

Spaudos draudimo metais rusas mokytojas Blagoveščenskij važinėjo po parapijos kaimus ir atiminėjo iš lietuvių maldaknyges, jas degino ir įsakė mokiniams taip daryti; jeigu kuris atsisakydavo, išvarydavo iš mokyklos. Vyskupas Motiejus Valančius dėl to skundėsi rusų įstaigose. Draudžiamą spaudą platino Jonas Mulokas, padedamas brolio sūnaus Petro Muloko ir kitų jaunesniųjų. Darbas nebuvęs labai pavojingas, nes vietos uriadninkas Strikas buvo palankus knygnešiams ir dažnai, ištikus pavojui, perspėdavo.

 
Nepriklausomybės ąžuolas

1905 m. ūkininkai nušalino rusišką valsčiaus administraciją ir išsirinko lietuvišką. 1905 m. lapkričio 6 d. septintos apylinkės žemiečių viršininkas užantspaudavo kasą ir bylas bei nutraukė savo darbą. Valsčiaus viršaičiu išrinktas Švabas iš Metlonių kaimo, seniūnu – Stasys Šimonis iš Rimšių, teisėju – Petras Kujalis iš Skrebiškių. Pradžios mokykla buvo uždaryta, rusas mokytojas nušalintas ir išvažiavo. Tačiau rusai ginkluotomis pajėgomis atstatė savo administraciją.

1907 m. Kvetkuose surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, kūrėsi lietuviškos organizacijos. Nepriklausomybės metais buvo pradžios mokykla, jos pastatas skaldytų akmenų, kooperatyvas, vaistinė, pieninė, kelios krautuvės.[6]

1941 m. liepos mėn. nužudyta apie 30 žmonių, yra nacių aukų kapinės.

18631914 m. ir 1919 m. Kvetkų valsčiaus centras. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. įkurta biblioteka.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18631915 m. Kvetkų valsčiaus centras Zarasų apskritis
1919 m. Pasvalio apskritis
19201950 m. Panemunio valsčius Rokiškio apskritis
19501962 m. Kvetkų apylinkės centras Pandėlio rajonas
1962 m. Rokiškio rajonas
19621963 m. Biržų rajonas
19631995 m. Papilio apylinkė
1995 Papilio seniūnija Biržų rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti

1775 m. smulkūs bajorai sudarė 17% visų parapijos gyventojų. 1923 m. buvo 56 kiemai.

 
 
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[4] 1866 m. 1895 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
29 49 380 288 305 145 194
1979 m.sur.[11] 1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
282 309 376 366 244 165 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti

Kvetkuose gyveno:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kultūros vertybių registras
  2. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  3. 3,0 3,1 Квѣтки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 882 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 558 psl.
  5. Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 32 psl. (lenk.)Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 207 psl. (lenk.)
  6. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, II t. Vilnius, 1999, 192 p.
  7. Kvetkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 379 psl.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. KvetkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 272 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kvetkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 460
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti
  • Kvetkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 192 psl.