Čypėnų valsčius

Čypėnų valsčius – buvęs valsčius šiaurės Lietuvoje. Centras – Čypėnai, kurį laiką Vabalninkas.

Istorija

Sudarytas 1861 m. iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų. Pradžioje centras buvo Vabalninke, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1915-1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.

1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1919 m.	Panevėžio apskritis
1919–1922 m.	Biržų apskritis

Viršaičiai

Valsčiaus viršaičiais buvo:

• 1879–1882 m. – P. Novakas
• 1884–1886 m. – Antanas Pavilionis
• 1886–1888 m. – Martynas Sarapas
• 1888–1893 m. – Povilas Gacevičius,
• 1893–1894 m. – Antanas Valentėlis
• 1894–1896 m. – Jonas Levickas
• 1896–1897 m. – Kazimieras Gritė
• 1897–1899 m. – Antanas Paliulis
• 1899–1901 m. – Jurgis Galvanauskas
• 1901–1905 m. – Kazimieras Bučas
• 1905 m. lapkritį – 1906 m. sausį – Jonas Vosylis
• 1906–1907 m. – Konstantinas Muralis
• 1907–1908 m. – Jonas Čepulis
• 1908–1914 m. – Steponas Latvėnas
• 1914–1915 m. – Konstantinas Baniulis

Seniūnijos

1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių.

1884 m. jos buvo sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija.

1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1884 m. ir 1901 m.
1884 m.	1901 m.
9 625	13 398
Demografinės raidos histograma