Čypėnų valsčius
Čypėnų valsčius – buvęs valsčius šiaurės Lietuvoje. Centras – Čypėnai, kurį laiką Vabalninkas.
IstorijaKeisti
Sudarytas 1861 m. iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų[1]. Pradžioje centras buvo Vabalninke, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1915-1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.
1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1919 m. | Panevėžio apskritis |
1919–1922 m. | Biržų apskritis |
ViršaičiaiKeisti
Valsčiaus viršaičiais buvo:
- 1879–1882 m. – P. Novakas
- 1884–1886 m. – Antanas Pavilionis
- 1886–1888 m. – Martynas Sarapas
- 1888–1893 m. – Povilas Gacevičius,
- 1893–1894 m. – Antanas Valentėlis
- 1894–1896 m. – Jonas Levickas
- 1896–1897 m. – Kazimieras Gritė
- 1897–1899 m. – Antanas Paliulis
- 1899–1901 m. – Jurgis Galvanauskas
- 1901–1905 m. – Kazimieras Bučas
- 1905 m. lapkritį – 1906 m. sausį – Jonas Vosylis
- 1906–1907 m. – Konstantinas Muralis
- 1907–1908 m. – Jonas Čepulis
- 1908–1914 m. – Steponas Latvėnas
- 1914–1915 m. – Konstantinas Baniulis
SeniūnijosKeisti
1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių.
1884 m. jos buvo sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija.
1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1884 m. ir 1901 m. | |||
1884 m. | 1901 m. | ||
---|---|---|---|
9 625 | 13 398 | ||
|
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.