Pumpėnų valsčius
55°56′š. pl. 24°20′r. ilg. / 55.93°š. pl. 24.34°r. ilg.
| Pumpėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pumpėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (186?–1915) |
 Vokietijos imperija
| |
| Oberostas | Joniškėlio apskritis |
 Lietuva
| |
| Biržų-Pasvalio apskritis (1919–1926) Panevėžio apskritis (1926–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1947) Pasvalio apskritis (1947–1950) |
Pumpėnų valsčius (rus. Помпянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pumpėnai.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo priskirtas Biržų apskričiai, bet svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 16 d. Pumpėnų valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai, bet priskirtas Pasvalio apskričiai. Po savaitės, birželio 23 d. jam buvo priskirtas nepripažintas Paįstrio valsčius.[2] 1926 m. kovo 2 d. Pumpėnų valsčius perduotas iš Biržų apskrities į Panevėžio apskritį.[3]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškėlio rajonui (11 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6369 | 683 kiemai [4] | 20 seniūnijų | 104 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
208 | 8224 | 1759 | 128 gyvenvietės [5] | |
| 1932 m. | 187 | 9000 | 12 seniūnijų [6] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
182 | 11 apylinkių [7] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
|---|---|---|
| Adomava | Adomavos seniūnija | Adomavos apylinkė |
| Gegabrasta | Gegobrostos seniūnija | - |
| Gegužinė | Gegužinės seniūnija | Gegužinės apylinkė |
| Jurgėnai | Jurgėnų seniūnija | Jurgėnų apylinkė |
| Krikliniai | Kriklėnų seniūnija | Kriklinių apylinkė |
| Mickeliūnai | Mickeliūnų seniūnija | Mickeliūnų apylinkė |
| Mitkai | Mitkų seniūnija | Mitkų apylinkė |
| Pumpėnai | Pumpenų seniūnija | Pumpėnų apylinkė |
| Rinkūnai | Rinkūnų seniūnija | Rinkūnų apylinkė |
| Smilgeliai | Smilgelių seniūnija | Smilgelių apylinkė |
| Stanioniai | Stanionių seniūnija | - |
| Talkoniai | - | Talkonių apylinkė |
| Vilkiškiai | Vilkiškių seniūnija | Vilkiškių apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1817 | Birželiai | Rozalija Jasienskytė-Landsbergienė, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio motina | 1904 |
| 1852 | Birželiai | Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, teatro veikėjas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas | 1916 |
| 1881 | Paliukai | Juozas Zikaras, skulptorius | 1944 |
| 1894 | Akmenytė | Alfonsas Jurskis, radiotechnikas | 1966 |
| 1896 | Vilkiškiai | Bronius Gertus, karininkas | 1973 |
| 1907 | Stebeikėliai | Bernardas Brazdžionis, poetas | 2002 |
| 1907 | Stanioniai | Kazimieras Barėnas, rašytojas, vertėjas | 2006 |
| 1912 | Sereikoniai | Juozas Jankus, scenografas | 1999 |
| 1916 | Puodžiūnai | Antanas Strabulis, literatūrologas, redaktorius | 1999 |
| 1928 | Kalnas | Jonas Aničas, istorikas | 2022 |
| 1936 | Stebeikiai | Antanas Račis, enciklopedininkas | 2021 |
| 1938 | Dirvonai | Ona Gaučienė, agronomė | |
| 1940 | Talkoniai | Stanislova Domarkienė, gydytoja | 2015 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 17
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 44
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 93
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 632 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 641 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 95