Pumpėnų valsčius
Koordinatės: 55°56′š. pl. 24°20′r. ilg. / 55.93°š. pl. 24.34°r. ilg.
| Pumpėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pumpėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (186?–1915) |
 Vokietijos imperija
| |
| Oberostas | Joniškėlio apskritis |
 Lietuva
| |
| Biržų-Pasvalio apskritis (1919–1926) Panevėžio apskritis (1926–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1947) Pasvalio apskritis (1947–1950) |
Pumpėnų valsčius (rus. Помпянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pumpėnai.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo priskirtas Biržų apskričiai, bet svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 16 d. Pumpėnų valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai, bet priskirtas Pasvalio apskričiai. Po savaitės, birželio 23 d. jam buvo priskirtas nepripažintas Paįstrio valsčius.[2] 1926 m. kovo 2 d. Pumpėnų valsčius perduotas iš Biržų apskrities į Panevėžio apskritį.[3]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškėlio rajonui (11 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6369 | 683 kiemai [4] | 20 seniūnijų | 104 | |
| 1923 m.[5] | 208 | 8224 | 1759 | 128 vietovės | |
| 1932 m. | 187 | 9000 | 12 seniūnijų [6] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
182 | 11 apylinkių [7] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
|---|---|---|
| Adomava | Adomavos seniūnija | Adomavos apylinkė |
| Gegabrasta | Gegobrostos seniūnija | - |
| Gegužinė | Gegužinės seniūnija | Gegužinės apylinkė |
| Jurgėnai | Jurgėnų seniūnija | Jurgėnų apylinkė |
| Krikliniai | Kriklėnų seniūnija | Kriklinių apylinkė |
| Mickeliūnai | Mickeliūnų seniūnija | Mickeliūnų apylinkė |
| Mitkai | Mitkų seniūnija | Mitkų apylinkė |
| Pumpėnai | Pumpenų seniūnija | Pumpėnų apylinkė |
| Rinkūnai | Rinkūnų seniūnija | Rinkūnų apylinkė |
| Smilgeliai | Smilgelių seniūnija | Smilgelių apylinkė |
| Stanioniai | Stanionių seniūnija | - |
| Talkoniai | - | Talkonių apylinkė |
| Vilkiškiai | Vilkiškių seniūnija | Vilkiškių apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1817 | Birželiai | Rozalija Jasienskytė-Landsbergienė, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio motina | 1904 |
| 1852 | Birželiai | Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, teatro veikėjas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas | 1916 |
| 1881 | Paliukai | Juozas Zikaras, skulptorius | 1944 |
| 1894 | Akmenytė | Alfonsas Jurskis, radiotechnikas | 1966 |
| 1896 | Vilkiškiai | Bronius Gertus, karininkas | 1973 |
| 1907 | Stebeikėliai | Bernardas Brazdžionis, poetas | 2002 |
| 1907 | Stanioniai | Kazimieras Barėnas, rašytojas, vertėjas | 2006 |
| 1912 | Sereikoniai | Juozas Jankus, scenografas | 1999 |
| 1916 | Puodžiūnai | Antanas Strabulis, literatūrologas, redaktorius | 1999 |
| 1928 | Kalnas | Jonas Aničas, istorikas | 2022 |
| 1936 | Stebeikiai | Antanas Račis, enciklopedininkas | 2021 |
| 1938 | Dirvonai | Ona Gaučienė, agronomė | |
| 1940 | Talkoniai | Stanislova Domarkienė, gydytoja | 2015 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 17
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 93
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 632 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 641 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 95