Šaknis (radix) – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.[1] Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430 mln. metų.[2]

Medžio šaknys

Šaknies anatomija

redaguoti

Šaknį sudaro du audinių regionai: žievė (cortex) ir centrinis velenas (vascular cylinder). Žievė sudaryta iš epidermio arba rizodermos, parenchimos ir endodermio. Centrinis velenas sudarytas periciklo, indų kūlelių (mediena (xylem) ir karniena (phloem), šerdies. Kai kada būna prokambis.

 
Šaknies skersinis pjūvis

Šaknų sistemos

redaguoti
  • Liemeninė šaknų sistema turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., žliūgė), tokias šaknis dar vadina siūlinėmis šaknimis.
  • Kuokštinė šaknų sistema būdinga vienaskilčiams augalams. Neturi pagrindinės šaknies, tačiau turi daug maždaug vienodo dydžio šaknelių (dažnai – ir pridėtinės šaknys, išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio ūglio) šaknų sistema.
 
Šaknų sistemos. A – kuokštinė, B – liemeninė.

Šaknų rūšys

redaguoti
  • Pagrindinė šaknis
  • Šoninės šaknys – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja)
  • Atraminės šaknys – orinės šaknys, kurios įsiskverbusios į gruntą įsišaknija (monstera).
  • Kuokštinės šaknys (siurbiamosios) – smulkiausios šoninės šaknys. Kaip tik jos ir siurbia iš dirvožemio vandenį. Todėl kuokštinės šaknys dar vadinamos siurbiamosiomis.
  • Paviršinės šaknys – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies (azalija).
  • Pridėtinės šaknys – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus vienaskilčius augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.

Pakitusios šaknys

redaguoti

Šaknų panaudojimas

redaguoti

Šakniavaisiai naudojami kaip maistas ar pašaras. Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.

Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., kopų smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams (piliakalnių, upių krantų).

Naudojama kaip medicinos priemonė. Pvz., ciberžolės šaknis naudojama nuo kepenų ir tulžies sutrikimų.[3]

Tam tikros šaknys su stiebais buvo naudojamos dažams gaminti, pvz., paprastasis raugeriškis.[4]

Šaltiniai

redaguoti
  1. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
  2. Retallack GJ (1986). „The fossil record of soils“ http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf
  3. How Do Roots Work? Functions, Structure, and Human Uses. (2021) https://owlcation.com/stem/Roots-Functions-Structure-and-Uses-to-Man
  4. Posts Tagged ‘plant roots as food and medicine’ https://radicalbotany.com/tag/plant-roots-as-food-and-medicine/ Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto.
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas šaknis