Vaiguva
Kitos reikšmės – Vaiguva (reikšmės).
| Vaiguva | ||
|---|---|---|
| ||
  Vaiguva |
||
| Koordinatės | 55°42′14″š. pl. 22°44′56″r. ilg. / 55.704°š. pl. 22.749°r. ilg.Koordinatės: 55°42′14″š. pl. 22°44′56″r. ilg. / 55.704°š. pl. 22.749°r. ilg. | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vaiguvos seniūnija | |
| Gyventojų | 318 | |
 Vikiteka |
Vaiguva | |
Vaiguva – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, netoli Knituvos upelio, šalia kelio 158 Kelmė–Užventis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Veikia Vaiguvos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86046), stovi medinė Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1877 m.; XVIII a. varpinė), Pijaus Stulginskio koplyčia, Vaiguvos kapinių koplyčia, Vaiguvos dvaro liekanos (tarp jų ir dvaro svirnas).
EtimologijaKeisti
Vietovardis turi šaknį vaig- ir priesagą -uva. Tokia šaknis yra būdinga baltų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalboms, ypač vandenvardžiams. Ją galima būtų sieti su liet. viglas – „vikrus“, latv. viegls – „lengvas“, dak. vaigas – „greitas, skubus“ ir kt. Iš to galima daryti prielaidą, kad šaknies vaig- reikšmės buvo „greitumas, vikrumas“ ir „lankstumas, vingiuotumas“. Su kuria reikšme buvo susijęs vietovardis Vaiguva, sunku nustatyti, ypač dėl to, kad tos reikšmės yra gana artimos ir susijusios etimologiškai.[2] Priesaga -uva yra būdinga lietuviškiems pavadinimams.
IstorijaKeisti
Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). 1385 m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – Vaiguvos dvaras. Šalia dvaro kūrėsi radialinio plano miestelis (keliai iš Užvenčio, Kražių ir Šaukėnų), minimas XVIII a. 1719 m. minima Vaiguvos bažnyčia. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie 1780 m. ją valdė Ignas Oginskis. XIX a. pabaigoje Vaiguva – miestelis Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.[3]
2009 m. patvirtintas Vaiguvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII–XIV a. | Vaiguvos valsčiaus centras | ? |
| XIX a. | Kolainių valsčius | Šiaulių apskritis |
| 1919–1943 m. | Vaiguvos valsčiaus centras | |
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | |
| 1950–1962 m. | Vaiguvos apylinkės centras | Užvenčio rajonas |
| 1962–1995 m. | Kelmės rajonas | |
| 1995– | Vaiguvos seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1983 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 750 | 435 | 523 | 649 | 523 | 614 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 583 | 659 | 534 | 419 | 318 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Alfonsas Eidintas (1952–), diplomatas, istorikas, rašytojas.
- Aleksandras Lileikis (1907–2000), tarpukario policininkas.
- Romualdas Marcinkus (1941–), KGB generolas, aukščiausią KGB poziciją pasiekęs lietuvis.
- Mindaugas Norbutas (1976–), lengvaatletis, olimpietis.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 238–240
- ↑ Wajgów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 897 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vaiguva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 638 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vaiguva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 622 psl.
- ↑ Vaiguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 412
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
NuorodosKeisti
- Vaiguva. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 465 psl.
- Miestelio svetainė Archyvuota kopija 2008-10-10 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
UŽVENTIS – 12 km Junkilai – 7 km |
ŠAUKĖNAI – 16 km Dubėnai – 6 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Petrališkė – 10 km KRAŽIAI – 15 km |
Pakėvis – 4 km KELMĖ – 15 km | ||||||||||
