Arvydas Petras Žygas
| Arvydas Petras Žygas | |
|---|---|
| Gimė | 1958 m. birželio 6 d. Čikagoje, JAV |
| Mirė | 2011 m. gegužės 7 d. (52 metai) Saint Louis, JAV |
| Palaidotas (-a) | Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (Kaunas) |
| Tėvas | Vytautas Žygas |
| Motina | Janina Jarošiūnaitė-Žygienė |
| Veikla | Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, ateitininkijos Lietuvoje atkūrėjas |
| Sritis | Ateitininkija Dvasininkas |
| Organizacijos | VDU |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | daktaras |
| Alma mater |
|
| Žymūs apdovanojimai | |
Arvydas Petras Žygas (1958 m. birželio 6 d. Čikagoje, JAV – 2011 m. gegužės 7 d. Saint Louis, JAV) – Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, ateitininkijos Lietuvoje atkūrėjas.
Biografija
redaguotiTėvai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo į JAV. 1945–1950 m. gyveno karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1950 m. atvyko į JAV, kurių pilietybę gavo po 5 metų.
Arvydas lankė Cicero Šv. Antano Paduviečio mokyklą, 1975 m. įgijo vidurinį išsilavinimą Vyskupo Fenviko aukštesniojoje mokykloje Oak Parke. Nuo pat mažų dienų jis dalyvavo ateitininkų veikloje.
1976–1980 m. studijavo baltų kultūrą Čikagos lietuvių pedagogikos institute ir gavo dėstymo sertifikatą Čikagos valstijos universitete. 1980–1988 m. dėstė lietuvių etnografiją ir folklorą tame pačiame lietuvių pedagogikos institute.
1981 m. Čikagos Ilinojaus universitete įgijo antropologijos ir chemijos mokslų bakalauro laipsnį, o 1983 m. biochemijos magistro laipsnį su medicininės antropologijos specializacija. 1988 m. Čikagos Ilinojaus universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Tada jis pirmą kartą galėjo apsilankyti Lietuvoje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pagal mokslinių mainų programą. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gyveno Ilinojaus valstijoje JAV.
1989–1993 m. dėstė antropologiją ir biochemiją Kauno ir Vilniaus universitetuose, 1990 m. gavo asocijuoto antropologijos profesoriaus vardą. 1989–1993 m. vadovavo VDU antropologijos katedrai ir buvo VDU studentų dekanu. 1993 m. už indėlį į atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos kultūrą jam buvo suteikta S. Šalkauskio vardo premija.
1990 m. įstojo į Jėzuitų naujokyną. 1993–1994 m. studijavo jėzuitų formacijos centre Genujoje (Italija) bei ėjo klinikinę praktiką Turino Šv. Kotolengo ligoninėje. 1995 m. grįžo į Čikagą slaugyti sunkiai sergančios motinos, pradėjo studijuoti teologiją Čikagos Lojolos universitete. Pageidaujant Kauno kunigų seminarijos rektoriui, siekdamas įgyti tinkamą kunigo šventimams formaciją, grįžo į Lietuvą. 1996–2000 m. studijuodamas seminarijoje, įsitraukė ir į būsimų kunigų sielovadinį ugdymą. 1996–1999 m. taip pat studijavo ir Meriveilo instituto Teologijos fakultete Birmingeme (Didžioji Britanija). Baigė teologijos magistro studijas (magistro laipsnį gavo Vytauto Didžiojo universitete).
2000 m. birželio 29 d. priėmė kunigo šventimus ir buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru; po poros mėnesių buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu (dirbo 6 m.).
1996–2006 m. VDU ėjo antropologijos asocijuoto profesoriaus, o 2000–2006 m. pastoracinės teologijos asocijuoto profesoriaus pareigas, skaitė paskaitas. 2000–2006 m. taip pat ėjo Kauno medicinos universiteto kapeliono pareigas ir buvo vizituojančiu antropologijos profesoriumi tame pačiam universitete. 1997–2006 m. buvo ir Kauno psichiatrijos ligoninės kapelionu, patarnavo seserims kazimierietėms Pažaislyje ir seserims kotrynietėms Kaune.[1]
Redagavo žurnalą „Ateitis“. Aktyviai dalyvaudavo pasaulio lietuvių kongresuose. 1976–1982 m. drauge su prof. Marija Gimbutiene lankydavosi Punsko krašte ir užrašinėjo liaudies dainas, fotografavo senąsias Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuvių dainininkes.
2006 m. išleistas į teologijos daktaro studijas JAV. 2006–2007 metais dirbo vikaru Čikagos Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, ypatingą dėmesį skirdamas lietuviams emigrantams. 2007 m. patarnavo kaip kapelionas Vargdienių seserims Putname ir tęsė studijas.
Paskutinius gyvenimo mėnesius, jau sunkiai sirgdamas, praleido Saint Louis klinikoje.[2]
2011 m. birželio 10 d. urna su kun. Arvydo Petro Žygo palaikais buvo palaidota Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos požemyje–kolumbariume.[3]
Įamžinimas
redaguotiVilniaus Vadybos ir psichologijos institute yra įkurta prof. Arvydo Žygo biblioteka. Joje yra daugiau kaip 1100 knygų psichologijos, antropologijos, sociologijos, teologijos, meno, vadybos, biochemijos, medicinos, etikos, filosofijos, edukologijos, religijotyros temomis (anglų kalba).[4]