Atverti pagrindinį meniu

Antropologija (gr. άνθρωπος = žmogus; gr. λόγος = mokslas) – lauko tyrimais grįstas socialinis mokslas, siekiantis atskleisti žmogaus biologinių, socialinių, kultūrinių aspektų dinamiškus tarpusavio ryšius. Antropologija nagrinėja tiek žmonijos ištakas, tiek šių dienų kultūros išraiškas, visuomeninį gyvenimą. Tradiciškai dėmesys skiriamas tradicinių visuomenių atstovų (medžiotojų-rankiotojų, klajoklių-piemenų) tyrinėjimams.

Šiuo metu takoskyra tarp sociologijos ir antropologijos mažėja. Išsivystė socialinė antropologija, vis dažniau universitetuose siūlomos bendros antropologijos ir sociologijos studijos.[1] Kaip mokslo šaka apima ir archeologiją, antropologinę lingvistiką. Tapatinama su etnologija. Dėstomi dalykai skiriasi priklausomai nuo regiono.

Turinys

IstorijaKeisti

Antropologija – jaunas mokslas. Tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau senovės Graikijoje, Herodoto, Hipokrato raštuose, tačiau šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas Paul Broca. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus. 1859 m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o 1876 m. jo iniciatyva Paryžiuje įkurta pirmoji antropologijos mokykla: L’Ecole d’Antropologie de Paris.

TradicijosKeisti

Egzistuoja kelios antropologijos tradicijos, tarp kurių galime išskirti:

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Ieškantiems atsakymų – sociologija ir antropologija“. VDU. 2013-06-19. Nuoroda tikrinta 2016-06-12. 

LiteratūraKeisti

  • Čiubrinskas, Vytis. 2007. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla [1]