Apskritasis stalas (Lenkija)
Apskritasis stalas – derybos Lenkijoje, vykusios nuo 1989 m. vasario 6 iki balandžio 5 d. tarp Lenkijos Liaudies Respublikos valdžios atstovų, Solidarumo opozicijos ir bažnyčios atstovų (stebėtojo teisėmis dalyvavo Evangelikų liuteronų bažnyčia ir Katalikų bažnyčia). Derybos vyko skirtingose vietose, o jų pradžia ir pabaiga buvo organizuota Ministrų tarybos būstinėje, dabartiniuose Prezidento rūmuose Varšuvoje. Įvairių grupių, pogrupių, darbo grupių susitikimuose dalyvavo apie 711 žmonių (dalyvių, ekspertų ir stebėtojų).[1]
.svg){kind=small}
|
Šiame straipsnyje ar jo dalyje netvarkingai nurodytos išnašos. Jūs galite padėti Vikipedijai sutvarkydami išnašas ar pašalindami perteklines nuorodas į šaltinius. |
Tai vienas iš svarbiausių naujausios Lenkijos istorijos įvykių. Nuo jo Lenkijos Liaudies Respublikoje prasidėjo politinės permainos, tarp jų ir dalinai laisvi Seimo rinkimai, vadinami birželio rinkimais.
Apskritojo stalo priešistorė redaguoti
Dėl kylančių nuo 1988 m. balandžio mėn. socialinių protestų Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia rugpjūčio antroje pusėje pradėjo pokalbius su opozicijos atstovais. Jų dėka rugpjūčio 31 d. įvyko generolo Česlavo Kiščiako ir Lecho Valensos susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo vyskupas Ježis Dombrovskis ir Centrinio komiteto sekretorius Stanislovas Ciosekas.[2] Kitas susitikimas įvyko rugsėjo 15 d., jame, be jau minėtų asmenų, dalyvavo Andžej Stelmachovski ir kun. Aloizas Oršulik.[2]
Rugsėjo 16 d. prasidėjo pokalbiai (vadinami pokalbiais Magdalenkoje) tarp valstybės valdžios, opozicijos ir bažnyčios atstovų. Svarbiausiu klausimu tapo Solidarumo legalizavimas. Buvo sutarta, kad Apskritojo stalo diskusijos prasidėtos spalio viduryje, taip pat buvo išskirtos svarbiausios temos: valstybės ir socialinio gyvenimo funkcionavimo modelis, šalies ekonomikos plėtra ir modernizavimas, Lenkijos profesinių sąjungų formos.[3] Tačiau termino nebuvo laikomasi, kadangi Solidarumas nesutiko su valdžios sąlygomis: jis reikalavo legalizuoti organizaciją ir nesikišti į būsimojo Apskritojo stalo opozicijos delegatų sąrašą.[2]
1988 m. rugsėjo 27 d. premjeru tapo Mečislavas Rakovskis, o spalio 14 d. jis pristatė savo ministrų kabinetą. Gruodį prasidėjo X Lenkijos jungtinės darbininkų partijos centrinio komiteto plenumas, kurio metu buvo diskutuojama apie derybų su Solidarumu galimybę ir organizacijos legalizavimą. Tai sukėlė didelį konfliktą partijos viduje bei pasikeitimus jos Politiniame biure.[2] Galiausiai, nemažo spaudimo dėka, kurį kėlė ir Jaruzelskis su Kiščiaku, buvo priimta „X LJDP CP plenumo pozicija dėl politinio ir sąjunginio pliuralizmo“,[2] kuri leido pradėti pasiruošimus Apskritojo stalo deryboms. 1989 m. sausio 27 d. įvyko kitas Valensos ir Kiščiako susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta dėl derybų tvarkos, apimties ir pirmojo susitikimo termino.[2]
Derybų eiga redaguoti
Derybos vyko trijose pagrindinėse grupėse:[1]
- Ekonomikos ir socialinės politikos grupė (13 posėdžių),
- politinių reformų grupė (9 posėdžiai),
- sąjunginio pliuralizmo grupė (10 posėdžių),
Iš viso įvyko du plenariniai posėdžiai (derybų pradžioje ir pabaigoje), taip pat apie 97 susitikimai grupėse, pogrupiuose ir darbo grupėse.
Derybos vyko šiose pogrupiuose (pagal abėcėlę):[1]
- asociacijų ir vietos valdžios pogrupis (1 posėdis),
- ekologijos pogrupis (8 posėdžiai),
- gyvenamosios politikos pogrupis (4 posėdžiai),
- jaunimo pogrupis (5 posėdžiai),
- kalnakasybos pogrupis (9 posėdžiai),
- mokslo, švietimo ir techninės pažangos pogrupis (4 posėdžiai),
- sveikatos pogrupis (5 posėdžiai),
- teisės ir teismų reformos pogrupis (9 posėdžiai),
- žemės ūkio pogrupis (5 posėdžiai),
- žiniasklaidos pogrupis (6 posėdžiai).
Nutarimai redaguoti
- Senato atkūrimas. Senatą turėjo sudaryti 100 senatorių (po 2 iš kiekvienos vaivadijos, o iš Varšuvos ir Katovicų – po 3). Daugumos atstovavimas.
- Kvotiniai rinkimai į Seimą – 65% vietų turėjo atitekti LJDP, JLP (Jungtinė liaudies partija, lenk. Zjednoczone Stronnictwo Ludowe) ir DP (Demokratų partija, lenk. Stronnictwo demokratyczne) (60%) ir komunistus palaikančioms katalikų organizacijoms – Pax asociacijai (lenk. Stowarzyszenie Pax), Krikščionių socialinei unijai (lenk. Unia Chrześcijańsko-Społeczna), Lenkų katalikų socialinei sąjungai (lenk.Polski Związek Katolicko-Społeczny). 299 mandatų skaičius buvo padalintas į 264 ir 35. Pirmasis seimo narių skaičius buvo renkamas daugiamandatėse rinkimo apylinkėse, antras iš taip vadinamo šalies sąrašo, kuriame buvo žinomiausi partijos nariai; tuo tarpu už likusias vietas (35%) laisvuosiuose rinkimuose turėjo kovoti nepartiniai kandidatai.
- Buvo įsteigtos LLR Prezidento pareigos. Prezidentą turėjo rinkti Nacionalinė asamblėja 6 metų kadencijai.
- Seimo vaidmens sustiprinimas, Valstybės Tarybos panaikinimas.
- Asociacijų įstatymo pakeitimas, kuris leido užregistruoti „Solidarumo“ organizacijas.
- Didesni Konstitucinio teismo ir ombudsmeno įgaliojimai.
- Opozicijos prieiga prie žiniasklaidos šaltinių (pav., kartą per savaitę transliuojama 30 min. laida Lenkijos televizijoje, atkurtas „Tygodnik Solidarność”, įkurtas kasdieninis opozicinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“).
- Priimta „Pozicija dėl socialinės ir ekonominės politikos sisteminės reformos“, tačiau be jokių konkrečių sprendimų ekonominių reformų klausimais.
Plenarinių posėdžių dalyviai redaguoti
Plenariniuose posėdžiuose bei grupėse dalyvavo: [4]
- trys pirmieji Trečiosios Lenkijos Respublikos prezidentai (Lech Wałęsa, Aleksander Kwaśniewski, Lech Kaczyński),
- penki vėlesni premjerai (Czesław Kiszczak, Tadeusz Mazowiecki, Leszek Miller, Jan Olszewski, Jarosław Kaczyński),
- keturi vėlesni vicepremjerai,
- šeši vėlesni Seimo maršalkos ir vicemaršalkos,
- per 75 vėlesnius ministrus ir viceministrus,
- apie 100 vėlesnių parlamento narių,
- keletas vėlesnių Aukščiausiojo teismo, teismų pirmininkų, vyriausiųjų laikraščių redaktorių.
Posėdžių dalyviai (pagal puses)[5]:
Koalicinė pusė redaguoti
|
|
Opozicinė (Solidarumo) pusė redaguoti
|
|
Bažnyčios stebėtojai redaguoti
- kun. Bronisław Dembowski
- vysk. Janusz Narzyński
- kun. Alojzy Orszulik
Atstovai spaudai redaguoti
- Janusz Onyszkiewicz (opozicija)
- Jerzy Urban (koalicija)
Grupių posėdžių dalyviai redaguoti
Politinių reformų grupės dalyviai[6] redaguoti
- Opozicinė pusė
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
- Andrzej Celiński
- Janusz Grzelak
- Jerzy Regulski
- Henryk Samsonowicz
- Koalicinė pusė
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
- Jerzy Bafia
- Kazimierz Buchała
- Zbigniew Czajkowski
- Jacek Fisiak
- Bogdan Jachacz
- Aleksander Kwaśniewski
- Leszek Miller
- Kazimierz Secomski
- Władysław Siła-Nowicki
Pirmininkų asistentai:
- Bartłomiej Gąsiorowski (koalicija)
- Piotr Pacewicz (opozicija)
Ekonominės ir socialinės politikos grupės dalyviai[6] redaguoti
- Opozicijos pusė
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
- Henryk Sienkiewicz
- Grzegorz Stawski
- Koalicijos pusė
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
- Jerzy Jurkiewicz
- Marek Kossowski
- Krzysztof Lutostański
- Lidia Musiałowska
- Jan Traczyk
- Andrzej Wróblewski
Pirmininkų asistentai:
- Edward Kuczera (koalicija)
- Maria Woydt (opozicija)
Sąjunginio pliuralizmo grupė[6] redaguoti
- Opozicijos pusė
|
|
- Koalicijos pusė
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
Pirmininkų asistentai:
- Stanisław Nowakowski (koalicija)
- Krzysztof Pietraszkiewicz (koalicija)
- Ludwika Wujec (opozicija)
- Stebėtojas iš Tarptautinio darbo biuro
- Witold Nawrocki
Pogrupių pirmininkai redaguoti
Ekologijos pogrupis:
- Stefan Kozłowski (opozicija),
- Jerzy Kołodziejski (koalicija).
Kalnakasybos pogrupis:
- Alojzy Pietrzyk (opozicija),
- Marian Gustek (koalicija),
- Rajmund Moric (koalicija).
Jaunimo pogrupis:
- Andrzej Celiński (opozicija),
- Leszek Miller (koalicija),
- Sławomir Wiatr (koalicija).
Mokslo, švietimo ir techninės pažangos pogrupis:
- Henryk Samsonowicz (opozicija),
- Jacek Fisiak (koalicija),
- Jan Zaciura (koalicija).
Gyvenamosios politikos pogrupis:
- Aleksander Paszyński (opozicija),
- Zbigniew Janowski (koalicija),
- Mieczysław Serwiński (koalicija).
Teisės ir teismų reformos pogrupis:
- Adam Strzembosz (opozicija),
- Łukasz Balcer (koalicija).
Žemės ūkio pogrupis:
- Andrzej Stelmachowski (opozicija),
- Stanisław Śliwiński (koalicija).
Žiniasklaidos pogrupis:
- Krzysztof Kozłowski (opozicija),
- Bogdan Jachacz (koalicija).
Sveikatos pogrupis:
- Zofia Kuratowska (opozicija),
- Andrzej Wojtczak (koalicija).
Prieštaringi „Apskritojo stalo“ vertinimai redaguoti
Dalis opozicijos (tame tarpe Nepriklausomos Lenkijos konfederacija (lenk. Konfederacja Polski Niepodległej), Kovojantis solidarumas (lenk. Solidarność Walcząca) ir Nepriklausoma studentų asociacija (lenk. Niezależne Zrzeszenie Studentów) prieštaravo Apskritojo stalo idėjai. Derybų metu Jacekas Kuronis įtikino NLK pirmininką neginčyti stalo išvadų. Taip pat buvo įtikintas NSA pirmininkas, delegavęs savo narius į jaunimo pogrupio posėdžius. Šios grupės neprieštaravo „taikios“ valdžios kaitos idėjai, nenorėjo jėga versti komunistinio režimo, tačiau nepritarė „sutartiniam“ Apskritojo stalo pobūdžiui. Tuo metu Stalo idėjai prieštaravo (pagal abėcėlę): Bogdan Borusewicz, Wiesław Chrzanowski, Ludwik Dorn, Andrzej Gwiazda, Bronisław Komorowski, Janusz Korwin-Mikke, Maciej Łopiński, Antoni Macierewicz, Kornel Morawiecki, Anna Walentynowicz. Dauguma (tarp jų ir Lenkijos prezidentas Bronislav Komorovski) pakeitė savo nuomonę, tačiau prieštaringi Apskritojo vertinimai yra girdimi iki šiol.
Įdomybės redaguoti
Originalus stalas, prie kurio vyko istorinės 1989 m. derybos, šiuo metu yra eksponuojamas Prezidento rūmuose, Varšuvoje. Nuo 2009 m., sėdėdami prie jo, istorijos pamokose dalyvauja sostinės miesto moksleiviai.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Okrągły Stół – początek drogi do wolności Archyvuota kopija 2016-10-11 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-09-23)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Mariusz Jarosiński. Obrady Okrągłego Stołu (lenkų k.) (prieiga 2014-09-23)
- ↑ Jan Skórzyński. Pierwsza Magdalenka (lenkų k.) (prieiga 2014-09-23)
- ↑ Marek Henzler – Ludzie Okrągłego Stołu Polityka, 2009-02-05. (lenkų k.) (prieiga 2014-09-24)
- ↑ Andrzej Garlicki, Rycerze Okrągłego Stołu. Varšuva, 2004 isbn 83-07-02970-8, 236–237 psl. (lenkų kalba)
- ↑ 6,0 6,1 6,2 „Okrągły stół“. Sudarė Krzysztof Dubiński, Warszawa 1999 (lenkų kalba)
- ↑ Pałac Prezydencki w Warszawie Archyvuota kopija 2020-07-05 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-09-24)
Literatūra redaguoti
- Andrzej Garlicki: Rycerze Okrągłego Stołu. Leid. Czytelnik, Varšuva, 2004. ISBN 83-07-02970-8
- Okrągły Stół. Sudarė Krzysztof Dubiński. Leid. Krajowa Agencja Promocyjna, Varšuva, 1999. ISBN 83-88074-01-6
- Postanowienia Okrągłego Stołu. Leid. NSZZ „Solidarność” Region Warmińsko-Mazurski, Olštynė, 1989
- Krzysztof Dubiński: Magdalenka. Transakcja epoki. Notatki z poufnych spotkań Kiszczak-Wałęsa. Leid. Sylwa, Varšuva, 1990. ISBN 83-85167-06-4
- Konstanty Gebert: Mebel. Leid. Aneks, Londonas, 1990. ISBN 0-906601-73-8
- Mariusz Gulczyński: Kreowanie demokracji. Z dysput o celach i metodach polskiej transformacji. Leid. ALMAMER Wyższa Szkoła Ekonomiczna, Varšuva, 2008. ISBN 978-83-60197-67-7
- Peter Raina: Droga do „Okrągłego Stołu”. Zakulisowe rozmowy przygotowawcze. Leid. von borowiecky, Varšuva, 1999. ISBN 83-87689-09-2
Nuorodos redaguoti
- Apskritajam stalui skirtas internetinis puslapis Archyvuota kopija 2016-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- Apskritojo stalo posėdžių stenogramos Archyvuota kopija 2014-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- Polskie Radio: Archyvinė derybų pražios plenarinio posėdžio transmisija
- Polskie Radio: Archyvinė baigiamojo plenarinio posėdžio transmisija
- 1989 m. sausio-birželio šifrogramos – Siunčiama informacija tuometinėms Lenkijos ambasadoms užsienio šalyse
- Pozicija dėl socialinės ir ekonominės politikos bei sisteminės reformos Archyvuota kopija 2014-06-05 iš Wayback Machine projekto., pdf
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |