Wojciech Jaruzelski
Voicechas Jaruzelskis (lenk. Wojciech Witold Jaruzelski, 1923 m. liepos 6 d. Kuruve, Liublino vaivadija – 2014 m. gegužės 25 d., Varšuvoje) – Lenkijos karinis ir valstybės veikėjas, armijos generolas (1973 m.), buvęs LLR gynybos ministras (1969–1983 m.), (ministras pirmininkas (1981–1985 m.), Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) pirmasis sekretorius (1981–1989 m.), LLR Valstybės tarybos pirmininkas (1985–1989 m.), paskutinis komunistinės LLR prezidentas (1989 m.) ir pirmasis Lenkijos Respublikos prezidentas (1989–1990 m.).
Voicechas Jaruzelskis | |
---|---|
Gimė | 1923 m. liepos 6 d. Kuruvas |
Mirė | 2014 m. gegužės 25 d. (90 metų) Varšuva |
Tautybė | lenkas |
Sutuoktinis (-ė) | Barbara Jaruzelska |
Veikla | komunistinės Lenkijos karinis ir politinis veikėjas |
Pareigos | buvęs LLR Gynybos ministras, Ministras pirmininkas ir šalies Prezidentas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Wojciech Jaruzelski |
Parašas | |
Biografija
redaguotiPrasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Lietuvą ir įsikūrė pas pažįstamus Bartninkų valsčiuje, Vinkšnupių dvare. Okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. visa šeima iš Vilkaviškio buvo deportuota į Sibirą, Altajaus kraštą.[1]
1943 m. įstojo į TSRS gilumoje suformuotą generolo Z. Berlingo armiją.[2] 1-osios lenkų armijos sudėtyje dalyvavo užimant Varšuvą, vėliau – mūšiuose su Armija Krajova.
Po karo baigė Aukštąją pėstininkų mokyklą ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją. Karjeros laiptais sparčiai pradėjo kilti po to, kai 1956 m. atgal į TSRS buvo atšauktas maršalas Konstantinas Rokosovskis, iki tol buvęs LLR gynybos ministru. Tarnybos metu V.Jaruzelskis užėmė aukščiausias pareigas Lenkijos kariuomenėje – 1960–1965 m. buvo Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Generalinio štabo viršininkas (1965–1968 m.), Nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas (1962–1968 m.) , ministras (1968–1983 m.). 1968 m. dalyvavo įvedant Varšuvos sutarties kariuomenę ir malšinant Prahos pavasarį.
Nuo 1981 m. – LLR ministras pirmininkas, LJDP I sekretorius, LLR Valstybės tarybos pirmininkas. 1981 m. gruodžio 13 d. įvedė Lenkijoje karinę padėtį. Jos metu virš 10 000 „Solidarumo“ aktyvistų buvo areštuota (tarp jų ir Lechas Valensa).
Buvo vienas „apvalaus stalo“ derybų su opozicija iniciatorių. Po šių derybų politinė sistema Lenkijoje pradėjo sparčiai keistis – legalizuotas „Solidarumas“, įkurtas dviejų rūmų parlamentas (Seimas ir Senatas), įsteigtas vykdomosios valdžios vadovo – prezidento – postas. V.Jaruzelskis 1989 išrinktas šalies prezidentu, juo buvo iki 1990 m.
Postkomunistinėje Lenkijoje nekart bandyta patraukti V.Jaruzelskį atsakomybėn už veiksmus, būnant šalies vadovu.[3]
Papildoma informacija
redaguoti- Išleido dvi knygas „Karinė padėtis. Kodėl?“ ir „Protingai išsiskirti“.
- Lenkijos savaitraščio „Polytika“ apklausoje išrinktas į dešimtuką „Šimtas XX amžiaus lenkų“ (pirmasis sąraše – Jonas Paulius II.
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ JARUZELSKIŲ ŠEIMOS TREMTIES BYLA Archyvuota kopija 2014-05-21 iš Wayback Machine projekto. (archyvai.lt inf.)
- ↑ [1]
- ↑ [2]
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Boleslavas Bierutas (iki 1952 m.) |
Lenkijos prezidentas 1989 – 1990 |
Po to: Lechas Valensa |
Politinis postas | ||
Prieš tai: Henrikas Jablonskis |
LLR Valstybės tarybos pirmininkas 1985 — 1989 |
Po to: Taryba panaikinta |
Politinis postas | ||
Prieš tai: Juzefas Pinkovskis |
LLR Ministrų tarybos pirmininkas 1981 — 1985 |
Po to: Zbignevas Mesneris |
Politinis postas | ||
Prieš tai: Stanislavas Kania |
Lenkijos jungtinės darbininkų partijos pirmasis sekretorius 1981 — 1989 |
Po to: Mečislavas Rakovskis |