Wojciech Jaruzelski

(Nukreipta iš puslapio Voicechas Jaruzelskis)

Voicechas Jaruzelskis (lenk. Wojciech Witold Jaruzelski, 1923 m. liepos 6 d. Kuruve, Liublino vaivadija – 2014 m. gegužės 25 d., Varšuvoje) – Lenkijos karinis ir valstybės veikėjas, armijos generolas (1973 m.), buvęs LLR gynybos ministras (19691983 m.), (ministras pirmininkas (1981–1985 m.), Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) pirmasis sekretorius (19811989 m.), LLR Valstybės tarybos pirmininkas (1985–1989 m.), paskutinis komunistinės LLR prezidentas (1989 m.) ir pirmasis Lenkijos Respublikos prezidentas (1989–1990 m.).

Voicechas Jaruzelskis
Gimė 1923 m. liepos 6 d.
Kuruvas
Mirė 2014 m. gegužės 25 d. (90 metų)
Varšuva
Tautybė lenkas
Sutuoktinis (-ė) Barbara Jaruzelska
Veikla komunistinės Lenkijos karinis ir politinis veikėjas
Pareigos buvęs LLR Gynybos ministras, Ministras pirmininkas ir šalies Prezidentas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Wojciech Jaruzelski
Parašas

Biografija

redaguoti

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Lietuvą ir įsikūrė pas pažįstamus Bartninkų valsčiuje, Vinkšnupių dvare. Okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. visa šeima iš Vilkaviškio buvo deportuota į Sibirą, Altajaus kraštą.[1]

1943 m. įstojo į TSRS gilumoje suformuotą generolo Z. Berlingo armiją.[2] 1-osios lenkų armijos sudėtyje dalyvavo užimant Varšuvą, vėliau – mūšiuose su Armija Krajova.

Po karo baigė Aukštąją pėstininkų mokyklą ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją. Karjeros laiptais sparčiai pradėjo kilti po to, kai 1956 m. atgal į TSRS buvo atšauktas maršalas Konstantinas Rokosovskis, iki tol buvęs LLR gynybos ministru. Tarnybos metu V.Jaruzelskis užėmė aukščiausias pareigas Lenkijos kariuomenėje – 19601965 m. buvo Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Generalinio štabo viršininkas (1965–1968 m.), Nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas (19621968 m.) , ministras (1968–1983 m.). 1968 m. dalyvavo įvedant Varšuvos sutarties kariuomenę ir malšinant Prahos pavasarį.

Nuo 1981 m. – LLR ministras pirmininkas, LJDP I sekretorius, LLR Valstybės tarybos pirmininkas. 1981 m. gruodžio 13 d. įvedė Lenkijoje karinę padėtį. Jos metu virš 10 000 „Solidarumo“ aktyvistų buvo areštuota (tarp jų ir Lechas Valensa).

Buvo vienas „apvalaus stalo“ derybų su opozicija iniciatorių. Po šių derybų politinė sistema Lenkijoje pradėjo sparčiai keistis – legalizuotas „Solidarumas“, įkurtas dviejų rūmų parlamentas (Seimas ir Senatas), įsteigtas vykdomosios valdžios vadovo – prezidento – postas. V.Jaruzelskis 1989 išrinktas šalies prezidentu, juo buvo iki 1990 m.

 
V.Jaruzelskis 2006 m.

Postkomunistinėje Lenkijoje nekart bandyta patraukti V.Jaruzelskį atsakomybėn už veiksmus, būnant šalies vadovu.[3]

Papildoma informacija

redaguoti
  • Išleido dvi knygas „Karinė padėtis. Kodėl?“ ir „Protingai išsiskirti“.
  • Lenkijos savaitraščio „Polytika“ apklausoje išrinktas į dešimtuką „Šimtas XX amžiaus lenkų“ (pirmasis sąraše – Jonas Paulius II.

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti


Politinis postas
Prieš tai:
Boleslavas Bierutas (iki 1952 m.)
Lenkijos prezidentas
19891990
 
Po to:
Lechas Valensa
Politinis postas
Prieš tai:
Henrikas Jablonskis
LLR Valstybės tarybos pirmininkas
19851989
 
Po to:
Taryba panaikinta
Politinis postas
Prieš tai:
Juzefas Pinkovskis
LLR Ministrų tarybos pirmininkas
19811985
 
Po to:
Zbignevas Mesneris
Politinis postas
Prieš tai:
Stanislavas Kania
Lenkijos jungtinės darbininkų partijos pirmasis sekretorius
19811989
 
Po to:
Mečislavas Rakovskis