Katovicai
Katovi̇̀cai [2] (lenk. Katowice, vok. Kattowitz) – miestas-apskritis Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijos sostinė. Katovicai – miestas Silezijos aukštumose, apie 50 km nuo Karpatų ir 100 km nuo Sudetų kalnų. Per miestą teka Klodnicės ir Ravos upės. Sudaro aglomeraciją, kurioje gyvena ~3,5 mln. žmonių. Yra tarptautinis oro uostas, plentų ir geležinkelių mazgas.
| Katovicai lenk. Katowice | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Silezijos vaivadija
|
| Valsčius | Katovicų miesto valsčius |
| Įkūrimo data | 1885 |
| Miesto prezidentas | Marcin Krupa |
| Gyventojų | 290 553 |
| Plotas | 164,64 km² |
| Tankumas | 1 765 žm./km² |
| Altitudė | 245−357 m |
| Pašto kodas | 40-001 iki 40-999 |
| Tinklalapis | www.katowice.eu |
 Vikiteka |
Katovicai |
Juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų (kasybos pramonės įrenginių, prietaisų, staklių, poligrafijos mašinų, katilinių įrangos), elektrotechnikos, optikos ir tiksliųjų prietaisų, chemijos, maisto (mėsos, pieno), popieriaus, poligrafijos, siuvimo pramonė, metalo gaminių, statybinių medžiagų, porceliano, baldų, ortopedijos reikmenų gamyba. Apylinkėse – dideli akmens anglių telkiniai ir kasyklos (Silezijos baseinas).[3]
Veikia 1968 m. įkurtas universitetas, keletas institutų, 3 teatrai (Silezijos, šokio, lėlių), filharmonija, planetariumas, zoologijos sodas, keletas muziejų, meno galerija.[4]
Istorija
redaguoti
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1598 m., tačiau randama ir ankstesnių paminėjimų, kaip Dabo (1299 m.) ar Bogucicės (1299 m.) kaimelių pavadinimai, kurie tapo Katovicų miesto dalimis. 1955 m. po Stalino mirties miestas pervadintas Stalinogrudu, ankstesnis vardas sugrąžintas 1957 m. kovo 27 d. Katovicai Silezijos vaivadijos sostine tapo 1999 m. Miestas yra svarbiausias Aukštutinės Silezijos pramonės rajono centras.
Ekonomika
redaguotiGlobalizacijos ir pasaulio miestų tyrimų tinklas Katovicus priskyrė prie „Gamma“ - pasaulinių miestų ir laiko ją kylančiu metropoliu[5]. Pagal BVP Katovicų metropolinė teritorija yra 16-ta ekonomiškai galingiausia Europos Sąjungos miestų teritorija, kurioje sukuriama 114,5 mlrd. dolerių išeiga[6]. Miestas yra vienas iš pagrindinių Lenkijos pramonės, prekybos ir finansų centrų, sėkmingai transformavęs savo ekonomiką iš sunkiosios pramonės į žinių ekonomiką. Katovicų ekonomika yra diversifikuota, o darbo rinka - viena stipriausių Lenkijoje. 2019 m. duomenimis, dirba 171 839 Katovicų gyventojai, o 113 830 gyventojų važinėja į darbą mieste - pagal atvykstančiųjų į darbą srautą Katovicai užima antrą vietą šalyje po Varšuvos[7]. 2022 m. birželio mėn. nedarbo lygis buvo itin žemas - 1,8 %. Katovicų specialioji ekonominė zona yra ketvirta tarp TOP10 pasaulio laisvųjų zonų.
Sportas
redaguoti- GKS Katowice (futbolas)
- FC Katowice (futbolas)
Katovicuose vyko 2009 m. Europos krepšinio čempionatas, 1976 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas ir kt.
Galerija
redaguoti-
Miesto centras -
Vakarinis miestas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ POLAND: Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 202
- ↑ Katowice. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ „The World According to GaWC 2020“. GaWC - Research Network. Globalization and World Cities. Suarchyvuotas originalas 2020-08-24. Nuoroda tikrinta 3 September 2020.
- ↑ „Global city GDP 2011“. Brookings Institution. Suarchyvuotas originalas 5 June 2013. Nuoroda tikrinta 26 December 2012.
- ↑ tuPolska. „Przyjezdni pracownicy – Katowice ustępują tylko Warszawie“. www.slaskibiznes.pl (lenkų). Nuoroda tikrinta 2020-10-13.