Alizava
{{#if:
Alizavos bažnyčia
Alizava
Alizava
55°58′19″š. pl. 25°00′04″r. ilg. / 55.972°š. pl. 25.001°r. ilg. / 55.972; 25.001 (Alizava)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Alizavos seniūnija
Gyventojų (2021) 247
Vikiteka Alizava
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Alizavà
Kilmininkas: Alizãvos
Naudininkas: Alizãvai
Galininkas: Alizãvą
Įnagininkas: Alizavà
Vietininkas: Alizãvoje
Istoriniai pavadinimai lenk. Aloizowo, Alojzów, rus. Алезов

Alizava – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, į pietvakarius nuo Pandėlio, Pyvesos dešiniajame krante, prie kelių KupiškisKupreliškis ir PandėlysSalamiestis sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra laisvalaikio centras, biblioteka, Alizavos pagrindinė mokykla, paštas (LT-40043). Gamtos paveldo objektas – Alizavos ąžuolas.

Seniūnijos pastatas
Alizavos kapinės

Etimologija

redaguoti

Vietovardis Alizava kilęs iš asmenvardžio Aloyzas (Alizas, Alyzas, Alojyzas).[2] Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinta Pakape, greičiausiai dėl to, jog buvo tik kapinės ir smuklė. 1794 m. dvarininkas Antanas Koscialkovskis čia pastatydino bažnyčią ir savo sūnaus Aloyzo garbei pavadino Alizava (dvarininkinis vietovardis).

Istorija

redaguoti

Nuo XVI a. apylinkės priklausė Zasinyčių dvaro valdoms, o miestelis kilo iš Kalkėnų (dar Kalkelio, Kalkiemio ar Kalnakiemio) kaimelio, minimo nuo 1690 m.[3] 17931794 m. vietinis dvarininkas Antanas Koscialkovskis savo lėšomis pastatydino medinę bažnyčią, o kuriamą bažnytkaimį pavadino sūnaus Aloyzo garbei. 1894 m. nukentėjo nuo gaisro. XIX a. pabaigoje gyvenvietė iš pradžių minima kaip kaimas Vilkmergės apskrityje Kupiškio parapijoje,[4] vėliau – kaip miestelis Panevėžio apskrities Čypėnų valsčiuje.[5]

19101949 m. veikė pradžios mokykla, 19501957 m. septynmetė mokykla. 1926 m. tapo parapijos centru.

1941 m. Birželio sukilimo metu susikūrė partizanų būrys, veikęs iki 1951 m.[3] Pirmieji kolūkiai („Aušra“, „Raudonasis švyturys“, „Rytojus“) Alizavoje ir apylinkėse įkurti 1949 m. Jau kitais metais visi sujungti į Alizavos kolūkį. 1981 m. prijungtas „Naujo gyvenimo kolūkis“. Egzistavo iki 1991 m., buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Vilkmergės apskritis
~1900 m. Čypėnų valsčius Panevėžio apskritis
XX a. tarpukaris – 1947 m. Vabalninko valsčius Biržų apskritis
19471950 m. Kupreliškio valsčius
19501959 m. Alizavos apylinkės centras Vabalninko rajonas
19591995 m. Kupiškio rajonas
1995 Alizavos seniūnijos centras Kupiškio rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1943 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1984 m.[12]
171 128 160 160 151 272 251
1989 m.sur.[13] 1998 m. 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
399 444 450 344 247 - -


 
Alizavos panorama nuo vandens bokšto

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. 3,0 3,1 Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  4. Aloizów (1(. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 31 psl. (lenk.)
  5. Alojzowo (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 23 psl. (lenk.)
  6. Vidmantas Daugirdas ir kt. Alizava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 358 psl.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. AlizavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 46 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Alizava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 49
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Kupreliškis – 10 km  
     
     
     
Lailūnai – 7 km
PANDĖLYS – 16 km
Bakšėnai – 7 km
Salamiestis – 11 km
Palėvenėlė – 9 km
KUPIŠKIS – 17 km