Albanijos ir Lietuvos santykiai
Albanijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Albanijos ir Lietuvos. Lietuvos nepriklausomybę de jure Albanija pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., šalių diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. balandžio 27 d.
 |
Albanijos–Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (mėlyna) ir Albanija (raudona) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Albanijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 27 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. balandžio 27 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Albanija: 3,2 mln. eur. | ||
| • Albanija → Lietuva: 1,3 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Albanija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1] | ||
Lietuvai Albanijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rolandas Kačinskas, reziduojantis Atėnuose, ir garbės generalinis konsulas Tiranoje, Albanijai Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje Shpresa Kureta.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, NATO narės.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[2]
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 76 Albanijos piliečiai, Albanijoje - 14 Lietuvos piliečių.[3]
Santykių istorija redaguoti
Pirmieji kontaktai redaguoti
Marin Barleti 1510 m. lotynų kalba parašytas kūrinys „Skanderbego, pirmojo tarp epyriečių, gyvenimo ir žygdarbių istorija“ (Historia de vita et gestis Scanderbegi, Epirotarum principis), vėliau lenkų kalba išleistas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su albanų sukilėliais kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.
Santykiai 1918–1940 m. redaguoti
Nėra žinių apie Lietuvos santykius su Albanija tarpukariu. Albanija savo nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos paskelbė anksčiau nei Lietuva – dar 1912 m.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais redaguoti
Lietuvos okupacijos metais Albanija nepalaikė ryšių su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[4] kadangi ir Albanijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjo vienpartinė komunistų partijos diktatūra.
Santykiai po 1991 m. redaguoti
Būta keletas valstybių vadovų susitikimų tarp valstybių. Santykiams tarp valstybių teigiamos įtakos galėjo turėti Lietuvos narystė NATO 2004 m. Dar 2005 m. sausio 26-27 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi Albanijos gynybos ministras Pandelis Majko[5], o 2009 m. ir Albanija tapo pilnateise šios organizacijos nare. 2007 m. kovo 27-kovo 28 dienomis su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Albanijos Respublikos Prezidentas Alfredas Moisiu, be Vilniaus dar aplankė Trakus, susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoriu Muntianu ir sakė kalbą Seimo plenariniame posėdyje.[6] 2007 m. pasirašytas susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[7]
2018 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Albanijos užsienio reikalų ministras Ditmiras Bušati, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Lietuva remia Albanijos siekį tapti ES nare.[8]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas redaguoti
Lietuvos ir Albanijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio buvo šešiskart susitikusios tarptautiniuose mačuose.
Ekonominiai santykiai redaguoti
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Albanijos siekė 4,5 mln. eurų, o Albanija buvo 105-a dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Albaniją.
- Eksportas sudaro 3,2 mln. eurų, o Albanija yra 106-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
- Importas sudaro 1,3 mln. eurų, o Albanija yra 81-a pagal apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama maisto produktų (valgomosios daržovės, valgomieji vaisiai ir riešutai, citrusai) bei avalynės, baldų ir patalynės reikmenų.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Albanija yra 81-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Albanijoje nefiksuota.[1]
Pilietiniai mainai redaguoti
| Metai | 2016[9] | 2020[10] | 2021[11] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Albanijos piliečių skaičius Lietuvoje | 33 | 70 | 70 | 76 |
| Metai | 2018[10] | 2020[11] | 2022[3] |
|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Albanijoje | 21 | 20 | 14 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas redaguoti
Pasiuntiniai Lietuvai redaguoti
Sąrašas nėra baigtinis
- 1996–1998 m. – Idriz Konjari, pirmasis Albanijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- 1999-2003 m. (?) – Oman Kraja
- 2003 arba 2004 m.-2007 m. (?) – Sokol Gjoka
- 2007 m.-2010 m. (?) – Florent Celiku (rezidavo Varšuvoje)
- nuo 2015 m. – Shpresa Kureta (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Albanijai redaguoti
- 2002–2006 m. – Dainius Junevičius, ambasadorius (rezidavo Atėnuose)
- 2006–2010 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Atėnuose)
- 2012–2017 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Atėnuose)
- nuo 2017 m. sausio 23 d. – Rolandas Kačinskas (reziduoja Atėnuose)
Albanijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai Albanijos piliečiai redaguoti
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas vienas Albanijos pilietis, Albanijos prezidentas Alfred Moisiu, kuriam 2007 m. kovo 27 d., t. y., oficialaus vizito į Lietuvą metu, įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.[12]
Nėra žinių apie Albanijos ordinais apdovanotus Lietuvos piliečius.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Albanija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-07. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba) - ↑ Lietuvoje pirmą kartą lankysis Albanijos gynybos ministras (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Rytoj į Lietuvą atvyksta Albanijos Prezidentas (Valstybės pažinimo centras)
- ↑ Albanija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ ES nurodė narystės perspektyvą Balkanų šalims, Lietuva remia Albanijos siekį (Verslo žinios)
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė | Lietuvos Respublikos Prezidentas (lrp.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Albanijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Albanija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- Albanija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.