Adomas Smetona (1901 m. kovo 10 d. Liepojoje[1]1942 m. sausio 28 d.[2] Gari rajono lageryje (prie Sverdlovsko) – Lietuvos dailininkas, politinis kalinys.

Biografija

redaguoti
 
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

Gimė Lietuvos prezidento Antano Smetonos vyresnio brolio akmenskaldžio Motiejaus Smetonos šeimoje, kuri, ieškodama uždarbio, atsidūrė tuomet sparčiai besivystančioje Liepojoje. Joje augo keturi vaikai: Adomas, Elena Marija, Emilija ir Antanas.

Po kelių metų Smetonos persikėlė į Kretingą, kur Adomas pradėjo lankyti mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpyje šeima gyveno Nevarėnuose ir Vilniuje, o tėvas buvo pasitraukęs į Maskvą.[3]

Nepriklausomybės kovose

redaguoti

Paskelbus Nepriklausomybę, septyniolikametis A.Smetona stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Su pirmąja laida jis baigė Kauno karo mokyklą ir tarnavo ulonų pulke. Suteikus vyresniojo leitenanto laipsnį, išėjo į atsargą.

Tarpukaryje

redaguoti

Mokėsi Kauno meno mokykloje, 1929 m. ją baigė. Paryžiaus dekoracinio meno mokykloje 1929–1934 m. studijavo pramoninį dizainą. Grįžęs į Kauną, Meno mokykloje dėstė taikomąją kompoziciją. 1938–1940 m. buvo renkamas Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininku.[4] 1940 m. paskirtas naujos Kauno taikomosios dailės mokyklos pirmuoju direktoriumi.

Vienas pirmųjų jaunojo dailininko darbų – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928 m.). Vėliau Adomas Smetona daugiausiai dirbo aliejinės ir dekoracinės tapybos srityse, keletą kūrinių buvo įsigijusi Čiurlionio galerija. Visuomenei gerai žinomas jo paveikslas „Steponas Batoras įkuria Vilniaus universitetą“, kuris buvo eksponuotas Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvos skyriuje.[5][6]

Pirmoji sovietų okupacija

redaguoti

1941 m. birželio 14 d. bolševikų suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą Uralo kalnuose. Kartu kalėjo ir kiti dailininkai: Vytautas Bičiūnas, Petras Krivickas, Petras Stauskas. Po keliolikos mėnesių Ad.Smetona ten mirė.[7]

Šaltiniai

redaguoti