Petras Stauskas
| Petras Stauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1919 m. birželio 20 d. Tolovka, Samaros gubernija,  Rusija
|
| Mirė | 2003 m. vasario 28 d. (83 metai) Kaunas,  Lietuva
|
| Tėvas | Antanas Stauskas |
| Motina | Kotryna Stauskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aldona Kazlauskaitė–Stauskienė |
| Vaikai | Jurga |
| Organizacijos | Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus |
| Pareigos | direktorius (1951–1988) |
| Alma mater | Vilniaus dailės akademija |
| Žinomas (-a) už | akvarelininkas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1965) | |
Petras Stauskas (g. 1919 m. birželio 20 d. Tolovkoje, Samaros gub., Rusijoje – m. 2003 m. vasario 28 d. Kaune) – dailininkas tapytojas, akvarelininkas, ilgametis Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius.
Biografija redaguoti
P. Stauskas gimė 1919 m. Tolovkos kaime, Samaros gubernijoje, Rusijoje, tremtinių valstiečių Antano ir Kotrynos Stauskų iš Lietuvos šeimoje. 1922 m. su tėvais sugrįžo į Lietuvą, į jų žemę Jaskoniškėse, Zarasų apskrityje. Čia Dusetose lankė pradžios mokyklą, Antalieptėje - progimnaziją, o 1939 m. baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją. Vėliau Kauno karo mokykloje mokėsi paskutinėje aspirantų laidoje. 1940 m. išlaikė egzaminus į Kauno dailės institutą Ąžuolų kalne. Karo mokyklai išsikėlus į Vilnių, perėjo mokytis į Dailės akademiją, kur buvo iš karto priimtas į antrą kursą. Pradėtuosius dailės mokslus 1941 m. birželio 14 d. rytą nutraukė areštas ir tremtis. Lageryje išbuvo dvejus metus. 1943 m. buvo paleistas, vėliau buvo mobilizuotas į 16-ąją lietuviškąją diviziją Balachnoje. Su ja perėjo visą Lietuvą, prie Tilžės buvo sužeistas. Vėliau buvo išsiųstas į Mandžiūriją kariauti su japonais. 1946 m. buvo demobilizuotas ir iki 1950 m. tęsė dailės studijas Vilniuje.
1951–1988 m. buvo valstybinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi. P. Stauskui vadovaujant muziejui, buvo įsigyta nemažai išeivijos dailininkų darbų, buvo surengtos jų darbų parodos, pastatytas M. K. Čiurlionio kūrybai skirtas priestatas, Paveikslų galerija, skirta Mykolo Žilinsko dovanotai kolekcijai, Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, Įgulos bažnyčioje įsikūrusios skulptūros ir vitražo galerijos fonduose buvo išsaugota Juozo Zikaro „Laisvės“ skulptūra ir kt.[1]
Kūryba redaguoti
Kūryba užsiėmė nuo 1952 m. Pasireiškė kaip taiklus portretų meistras. Jo darbuose atsiskleidžia Lietuvos kraštovaizdis, Kauno miesto panoramos, žymių Lietuvos kultūros žmonių portretai. P. Stausko tapybos technika akvarele pasižymi tapybiškumu, mažesniu dėmesiu piešiniui, didesne pagarba teptuko ženklams, laisvam liejimui. Šie bruožai užtikrina jam vietą tarp geriausių Lietuvos akvarelininkų.
Sukūrė:
- teminių kompozicijų: „Kolūkiečių žiemos šventė“ – 1969, „Liaudies seimo prezidiumas“ –1980,
- peizažų: „Kaunas nuo Aleksoto“ – 1964, „Tėviškės namai“ – 1970, „Prie Sartų“ – 1981,
- portretų: Lazdynų Pelėdos – 1957 (LDM), Kazio Šimonio – 1970 (LDM), Rūtos Staliliūnaitės – 1972, Pauliaus Galaunės – 1975,
- akvarelių: „Alėja Pažaislyje“ – 1968, „Kopos ir jūra“ – 1971, „Aukštaitija“ – 1973 (LDM), „Pavasaris Bradesiuose“ – 1981, ciklą „Krymo akvarelės“ – 1985.
P. Stauskas 1963-1977 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Kaune buvo surengęs individualias parodas 1964, 1969, 1979, 1985 ir 1999 m.