Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus
Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus (NČDM) – seniausias Lietuvos dailės muziejus, įkurtas 1921 m. gruodžio 14 d. Kaune. Steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Istorija
redaguotiMuziejus įkurtas 1921 m. gruodžio 14 d. 1925 m. atidaryta laikinoji M. K. Čiurlionio galerija Ąžuolų kalne (buv. Kauno meno mokykla). Galerijoje be M. K. Čiurlionio paveikslų buvo eksponuojama praeities ir to meto lietuvių dailininkų kūriniai, liaudies menas.
1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, kuriam pastatyti specialiai pritaikyti rūmai (archit. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis). Į muziejų buvo perkelti Čiurlionio galerijos, Miesto muziejaus eksponatai bei Lietuvos dailės draugijai priklausę liaudies meno rinkiniai.
1944 m. muziejus pavadintas Valstybiniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. 1969 m. naujame muziejaus priestate (archit. Feliksas Vitas) atidaryta M. K. Čiurlionio kūrinių galerija. 1997 m. sausio 1 d. muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas. 2005 m. baigta galerijos rekonstrukcija. 2007 m. prasidėjo muziejaus pastato rekonstrucija ir naujo priestato statyba. 2009 m. baigta bibliotekos su archyvu priestato statyba (archit. G. Janulytė – Bernotienė).
Ekspozicija
redaguotiM. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune saugoma daugiau nei 355 000 eksponatų. Muziejaus ekspozicijų rinkinius sudaro M. K. Čiurlionio kūrybos palikimas, lietuvių liaudies menas, XV–XX a. Lietuvos vaizduojamoji ir taikomoji dailė, pvz., Mykolo Elvyro Andriolio, Jono Rustemo paveikslai, senovės pasaulio dailė, užsienio šalių vaizduojamoji ir taikomoji dailė, numizmatika, liaudies meno ir Lietuvos meninio gyvenimo archyvai.
Muziejaus padaliniai
redaguoti- M. K. Čiurlionio dailės galerija, V. Putvinskio g. 55
- Mykolo Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12 (archit. Eugenijus Miliūnas, Kęstutis Kisielius, Saulius Juškys, 1989 m.)
- Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra, Vilniaus g. 33, nuo 2005 m. liepos 5 d.
- Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16 (archit. Liucija Gedgaudienė, Jonas Navakas Ganauskas, 1978 m.)
- Keramikos muziejus, Rotušės a. 15, atidarytas 1978 m. renesansiniuose XVI a. Kauno rotušės rūsiuose (nuo 2016 m. neveikia)
- Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai-muziejus, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai
- Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64 (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1928 m.), ekspozicija atidaryta 1966 m.
- Velnių muziejus, V. Putvinskio g. 64, priestatas (archit. A. Mažeika, 1982 m.)
- Adelės ir Pauliaus Galaunių namai-muziejus, Vydūno al. 2 (archit. Arnas Funkas, 1934 m.), atidarytas 1995 m.
- Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės namai-muziejus, E. Fryko g. 14, atidarytas 1994 m.
- Juozo Zikaro namai-muziejus, J. Zikaro g. 3, įkurtas 1999 m. skulptoriaus namuose
- Vytauto Kazimiero Jonyno galerija, Turistų g. 9, Druskininkai
-
M. K. Čiurlionio dailės galerija (Kaunas)
-
M. Žilinsko dailės galerija (Kaunas)
-
Istorinė prezidentūra (Kaunas)
-
Kauno paveikslų galerija
-
Keramikos muziejus (Kaunas)
-
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (Druskininkai)
-
A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (Kaunas)
-
Velnių muziejus (Kaunas)
-
A. ir P. Galaunių namai (Kaunas)
-
J. Zikaro memorialinis muziejus (Kaunas)
-
V. K. Jonyno galerija (Druskininkai)
Buvę muziejaus filialai
redaguoti- Perduoti savivaldybėms:
- Vinco Grybo muziejus Jurbarke
- Kėdainių rotušės dailės ekspozicija
- Valstybiniu restitucijos aktu buvo grąžinti tikinčiųjų bendruomenėms:
- Vitražo ir skulptūros galerija, kuri buvo įkurta Įgulos bažnyčioje
- Pažaislio ansamblio skyrius buvusiame šv. Kazimiero seserų vienuolyne
- Kauno mečetė
-
V.Grybo muziejus Jurbarke
-
Kėdainių rotušės dailės ekspozicija
-
Vitražo ir skulptūros galerija Įgulos bažnyčioje (Kaunas)
-
Pažaislio ansamblio skyrius (Kaunas)
-
Kauno mečetė
Direktoriai
redaguoti- 1924–1950 m. – Paulius Galaunė
- 1950–1951 m. – B. Sirutis
- 1951–1988 m. – Petras Stauskas
- 1988–1992 m. – Malvydas Sakalauskas
- 1992–2019 m. – Osvaldas Daugelis
- Nuo 2019 m. – Ina Pukelytė
- Nuo 2020 m. – Daina Kamarauskienė
Nuorodos
redaguoti54°54′01″ š. pl. 23°54′43″ r. ilg. / 54.90028°š. pl. 23.91194°r. ilg.