Adolfas Vėgėlė
Gimė 1882 m. spalio 21 d.
Musteikiai, Tauragnų valsčius
Mirė 1914 m. birželio 3 d. (31 metai)
Kazliškis, Rokiškio valsčius
Veikla žurnalistas, redaktorius, vertėjas
Alma mater Žemaičių kunigų seminarija

Adolfas Vėgėlė (1882 m. spalio 21 d., senu stiliumi spalio 9 d. Musteikiai, Tauragnų valsčius – 1914 m. birželio 3 d., senu stiliumi gegužės 21 d. Kazliškis, Rokiškio valsčius, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, vienas pirmųjų grožinės literatūros vertėjų.

Adolfas Vėgėlė - antras iš dešinės trečioje eilėje su „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojais prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje, 1905.

Biografija redaguoti

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje.

1908 m. dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“, 1910 m. – laikraščių „Rygos garsas“ ir „Viltis“ redakcijose. 1909 m. Vilniuje pradėjo leisti ūkio laikraštį „Žemdirbys“, 1910 m. – jo priedą „Kooperatorius“, buvo jų faktiškasis redaktorius. 19101913 m. redagavo leidinius „Teatras“, „Balsas“, „Naujoji srovė“, 1913 m. su J. Rinkevičiumi, L. Gira literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Šaltinis“, Lietuvos ūkininkas, „Vienybė lietuvninkų“. [1] Pasirašydavo slapyvardžiu Musteikis.

Išleido „Kišeninį rusišką–lietuvišką žodyną“ (1906, 1920 m.). Išvertė V. Reimonto „Teismas“, J. Koženiovskio „Pabaigtuvės“, Z. Moravskos, J. Kraševskio, J. N. Kaminskio, L. A. Dumševskio, L.Tolstojaus "Ar daug žmogui žemės reikia" ir kt. knygų.

Šaltiniai redaguoti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 551 psl.