Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

(Nukreipta iš puslapio LVŽS)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
LyderisRamūnas Karbauskis
Įkurta1905 m.
BūstinėVilnius, Pamėnkalnio g. 26
Narių skaičius4 312 (2018)[1]
Politinė ideologijacentro kairės partija; agrarizmas
Vietų skaičius Seime
56 / 141
Vietų skaičius Lietuvos rajonų tarybose
142 / 1526
Vietų skaičius Europos parlamente
1 / 11
Svetainė
http://www.lvzs.lt

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS – Ramūno Karbauskio vadovaujama centro kairioji Lietuvos politinė partija, save kildinanti iš Lietuvos valstiečių sąjungos. 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose partija surinko 6,62 proc. rinkėjų balsų ir gavo mandatą. EP nariu tapo ilgametis Ignalinos meras Bronis Ropė.

IstorijaKeisti

1905-1922 m.Keisti

1905 m. gruodžio 22 d. Vilniuje įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga, nuo 1906 m. rugsėjo 30 d. bendro suvažiavimo veikė kaip autonominė kairioji Lietuvos demokratų partijos dalis. Organizacijos veikla išblėso 1915 m. Lietuvą okupavus kaizerinei kariuomenei. LVS veikla atnaujinta 1918 m., iš Rusijos sugrįžus buvusios partijos ideologams ir vadovams. 1922 m. LVS įsijungė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.

1922–1936 m.Keisti

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga įkurta 1922 m. gruodžio 3–5 d. Pagrindiniai ideologai buvo dr. Kazys Grinius (CK pirmininkas 1926 m. antroje pusėje), Albinas Rimka, Vincas Kvieska, svarbiausi lyderiai Felicija Bortkevičienė, Jonas Kriščiūnas, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius (CK pirmininkas 1922–1926 m. birželio mėn. ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1936 m.), Justinas Staugaitis, Zenonas Toliušis, Jonas Vileišis.

Ideologija rėmėsi reformistinio socializmo doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. 1923 m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, 1926 m. ir 1933 m. programose krypstama į kooperaciją, tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.

LVLS II Seime turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo koalicijoje su krikščionimis demokratais. 1924 m. ši koalicija subyrėjo. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti. Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami, o 1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.

1990–2001 m.Keisti

Steigiamajame suvažiavime 1990 m. rugpjūčio 18 d. buvo atkurta Lietuvos valstiečių partija. Teisingumo ministerijoje įregistruota 1990 m. spalio 10 d. Partijos pirmininku išrinktas prof. Petras Bėčius.

1994–1995 metais įvyko ideologinė LVP slinktis iš centro dešinės į centro kairės pozicijas.

1998 m. lapkričio 28 d. Vilniuje įvyko III-asis Lietuvos valstiečių partijos suvažiavimas. Naujuoju organizacijos pirmininku išrinktas Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

2001 m. gruodžio 15 d. bendrame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis. Naujosios partijos pirmininke išrinkta prof. Kazimiera Prunskienė, pirmininkės pirmuoju pavaduotoju – Ramūnas Karbauskis.

2001–2004 m.Keisti

Susijungiant Naujosios demokratijos ir Lietuvos valstiečių partijoms buvo siekta užsitikrinti daugiau galimybių būsimuosiuose rinkimuose ir tapti parlamentine partija. Kitaip Valstiečių partija būtų rizikavusi likti regionine partija, turinčia įtakos tik rajonų savivaldybių tarybose (2000 m. kovo 19 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos valstiečių partija iš viso gavo net 209 mandatus (daugiau gavo tik Naujoji sąjunga – 270), tačiau Seimo rinkimuose nesugebėjo susitarti su krikščionimis demokratais ir nepateko į Seimą pagal partijų sąrašus). Susijungimas pasiteisino. 2004 m. Europarlamento rinkimuose VNDS gavo 7,14 proc. balsų ir vieną mandatą – Europos Parlamento nariu tapo Gintaras Didžiokas. 2004 m. Seimo rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga laimėjo 10 mandatų ir kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudarė 12 narių frakciją.

2004–2008 m.Keisti

 
Partijos logotipas iki 2012 m. sausio mėn.

2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tuo pabrėžiant Kazio Griniaus 1922 m. įkurtos partijos darbų tęstinumą. 2005 m. partijos pirmininke išrinkta buvusios Naujosios demokratijos (moterų) partijos vadovė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė, prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė. 2004-2008 m. Seime Valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijoje buvo 14 narių, partija buvo valdančiosios koalicijos dalis, XIV vyriausybėje buvo partijos deleguoti trys ministrai (užsienio reikalų, žemės ūkio, ūkio). Partija 2004-2009 m. turėjo ir savo atstovą Europos Parlamente - Gintarą Didžioką.

2008–2012 m.Keisti

2008 m. Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi: daugiamandatėje apygardoje neperkoptas 5 % barjeras, o vienmandatėse gautos 3 vietos Seime. 2008-2012 m. Seime trys partijos nariai išrinkti į Seimą liko dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. 2009 m. gegužę ilgametė partijos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisakė antrąkart kandidatuoti į partijos vadovo postą. 2009 m. vasarį Partijos pirmininku išrinktas buvusios Valstiečių partijos pirmininkas ir valstiečių liaudininkų vicepirmininkas 2005–2007 m. Ramūnas Karbauskis[2]. Buvusi lyderė Kazimiera Prunskienė trumpam buvo tapusi partijos Garbės pirmininke.

2012–2016 m.Keisti

2012 m. partija naujai pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partija Lietuvos žaliųjų sąjūdis (pirmininkas Juozas Dautartas) išreiškė abejones dėl „žaliosios” ideologijos (ekologinė žemdirbystė ir pan.) praktikavimo, žaliąsias idėjas išpažįstančių partijos narių gausos.[3]

2012 m. LVŽS partija kartu su visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė LVŽS, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.

Buvę „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai perėjo LVŽS partiją. Joje Albinas Morkūnas, buvęs LŽS vadovas, tapo LVŽS Miškų politikos komiteto pirmininku, Virginija Vingrienė – kaip LVŽS sąrašo kandidatė – buvo išrinkta 2016–2020 m. Seimo nare. Buvęs LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas LVŽS sąraše dalyvavo 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau vienmandatėje Vilkaviškio (Nr.68) apygardoje I ture surinko vos 2,31 % balsų, todėl į II turą nepateko.

2016-2020 m.Keisti

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,53 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė antrą vietą bei gavo 19 mandatų.[4] Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.[5] Jame partija laimėjo 35 mandatus, dar 2 mandatus laimėjo nepriklausomi kandidatai, ėję LVŽS sąraše, taigi iš viso po rinkimų LVŽS užsitikrino 56 vietas Seime. Naujajam Seimui pradėjus savo darbą, prie LVŽS frakcijos prisijungė dar keli nepriklausomi Seimo nariai, taigi LVŽS savo frakcijoje turės 59 vietas ir kartu su Lietuvos socialdemokratų partija (laimėtos 17 vietų, prie frakcijos taip pat prisidėjo 2 Seimo nariai iš Darbo partijos) sudarys valdančiąją daugumą.


Rinkimų rezultataiKeisti

SeimasKeisti

Rinkimai Balsai % Vietos +/– Padėtis Vyriausybė
2004 Dalyvavo koalicijoje kartu su Naujosios demokratijos partija 6.6 10 / 141 4 7-asis Koalicija
2008 46.162 (PR) 3.73 3 / 141 3 9-asis Opozicija
2012 53 141 (PR) 3.88 1 / 141 2 8-asis Opozicija
2016 274.108 (PR) 22.45 54 / 141 53 1-asis Koalicija

Europos ParlamentasKeisti

Rinkimų metai Visų balsų skaičius Bendro balsavimo % Vietų skaičius
2004 89,338 7.4% 1 / 13
2009 10,285 1.82% 0 / 12
2014 75,643 6.25% 1 / 11
2019 157,604 11.92% 2 / 11


Dabartiniai seimo nariaiKeisti

Parlamentaras Apygarda
Ačienės gyvenimas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Valius Ąžuolas 2016 Akmenė-Mažeikiai
Kęstutis Bacvinka 2016 Garliava
Vytautas Bakas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Rima Baškienė 2004 Kuršėnai-Dainai
Guoda Burokienė 2016 Aukštaitija
Justas Džiugelis 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Aurimas Gaidžiūnas 2016 Radviliškis
Dainius Gaižauskas 2016 Marijampolė
Arūnas Gumuliauskas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Stasys Jakeliūnas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Jonas Jarutis 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Eugenijus Jovaiša 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Dalius Kaminskas 2016 Kėdainiai
Ramūnas Karbauskis 2016

(1996-2004)

Šilainiai
Dainius Kepenis 2016 Marių
Gintautas Kindurys 2016 Nals
Algimantas Kirkutis 2016 Baltijos
Asta Kubilienė 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Bronius Markauskas 2016

(2004-2008)

Gargždai
Raimundas Martinėlis 2016 Sėla
Laimutė Matkevičienė 2016 Kaišiadorys-Elektrėnai
Kęstutis Mažeika 2016 Sūduva
Rūta Miliūtė 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Alfredas Stasys Nausėda 2016 Šilutė
Arvydas Nekrošius 2016 Raseiniai-Kėdainiai
Petras Nevulis 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Aušrinė Norkienė 2016 Tauragė
Aušra Papirtienė 2016 Kalniečiai
Virgilijus Poderys 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Viktoras Pranckietis 2016 Raudondvaris
Mindaugas Puidokas 2016 Aleksotas-Vilijampolė
Vytautas Rastenis 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Juozas Rimkus 2016 Kelmė-Šiauliai
Viktoras Rinkevičius 2016

(2000-2008)

Daugiamandatėje apygardoje
Valerijus Simulik 2000 Saulės
Virginijus Sinkevičius 2016 Šeškinė
Saulius Skvernelis 2016 Karoliniškės
Kęstutis Smirnovas 2016 Vilkaviškis
Lauras Stacevičius 2016 Dainava
Andriejus Stančikas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Levutė Staniuvienė 2016 Kuršas
Zenonas Streikus 2016 Lazdijai-Druskininkai
Dovilė Šakalienė 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Robertas Šarknickas 2016 Alytus
Audrys Šimas 2016 Biržai-Kupiškis
Agnė Širinskienė 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Tomas Tomilinas 2016 Daugiamandatėje apygardoje
Stasys Tumėnas 2016 Aušros
Povilas Urbšys 2012 Vakarinė
Petras Valiūnas 2016 Dzūkija
Egidijus Vareikis 2000 Daugiamandatėje apygardoje
Juozas Varžgalys 2016 Ukmergė
Gediminas Vasiliauskas 2016 Petrašiūnai
Aurelijus Veryga 2016 Panemunė
Virginija Vingrienė 2016 Daugiamandatėje apygardoje


ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti