Artūras Žukauskas (1956)

 Crystal Clear action decrypted.png  Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas Rektorius 1.JPG
Artūras Žukauskas
Gimė 1956 m. lapkričio 22 d. (63 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis (-ė) Rita (g. 1957)
Vaikai Agnė (g. 1983), Kotryna (g. 1987)
Veikla fizikas
Sritis puslaidininkių savybės, LED
Organizacijos Taikomųjų mokslų institutas, Vilniaus universitetas
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Artūras Žukauskas (1956)Vikiteka

Artūras Žukauskas (g. 1956 m. lapkričio 22 d., Vilniuje) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

BiografijaKeisti

    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos iš teksto, panegirikos
Jei galite, sutvarkykite.

19631968 m. mokėsi Šiaulių 5-joje vidurinėje mokykloje, 1968–1974 m. – Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, kurį baigė 1979 m., įgijo fiziko ir fizikos mokytojo kvalifikaciją, 19801982 m. čia studijavo aspirantūroje. 1983 m. VU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Nepusiausvirųjų krūvininkų ir eksitonų kaitimas stipriai sužadintuose II–VI grupės junginių kristaluose“, 1991 m. – habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir fononų sistemos kinetika stipriai sužadintuose tiesiajuosčiuose puslaidininkiuose“[1].

1979–1982 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1983–1992 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. 1992–2015 m. – Taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2002–2012 m. – direktorius, 2013–2015 m. – Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. 1993–2015 m. – VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius. 2000 ir 2001 m. dirbo vizituojančiu mokslininku Rensselaerio politechnikos institute (Troja, Niujorko valstija, JAV).

2000–2003 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos Fizinių mokslų komisijos narys. Nuo 2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. – tikrasis narys[2]. IEEE vyresnysis narys (nuo 2009 m.), Lietuvos fizikų draugijos narys, Lietuvos medžiagų tyrinėtojų draugijos narys[3].

20152020 m. – Vilniaus universiteto rektorius.

Mokslinė veiklaKeisti

Pagrindinės mokslinės veiklos sritys – puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinės savybės, šviesos diodų taikymai apšvietimo ir matavimų srityse. Monografijos, vadovėlio, virš 270 straipsnių moksliniuose žurnaluose ir konferencijų darbuose, septynių patentuotų išradimų autorius ir bendraautoris. Publikacijos cituotos virš 3000 kartų (pagal Clarivate Analytics WOS duomenis).

BibliografijaKeisti

  • Artūras Žukauskas, Michael S. Shur, Remis Gaska. Introduction to solid-state lighting. New York: „Wiley“, 2002. – 207 p.:iliustr. ISBN 0471215740; vertimas į kinų kalbą: 固体照明导. Chemical Industry Press, 2005. – 184 p., ISBN 7502576193.
  • UV solid-state light emitters and detectors. Parengė Michael S. Shur ir Artūras Žukauskas. Dordrecht: „Kluwer Academic Publishers“, 2004. – 308 p.:iliustr. ISBN 140202035X, ISBN 1402020341
  • Artūras Žukauskas. Puslaidininkiniai šviestukai. Vilnius: „Progretus“, 2008. – 231 p.:iliustr. ISBN 9789955781127
  • Michael S. Shur and Artūras Žukauskas, “Solid-state lighting: Toward superior illumination,” Proc. IEEE 93 (10), pp. 1691–1703 (2005).

ĮvertinimasKeisti

Sporto veiklaKeisti

Aktyvus masinių orientavimosi sporto bei sportinės radiopelengacijos varžybų dalyvis, sportinės radiopelengacijos aparatūros konstruktorius. Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubo „OK Klajūnas“ narys [5], Lietuvos radijo mėgėjų draugijos narys (LY5FOX)[6]. Sportinės radiopelengacijos 2017 m. Europos čempionato prizininkas (klasikinėse 80 m ir 2 m rungtyse, M60 kategorijoje, komandoje su Alvydu Simanaičiu), 2018 m. pasaulio čempionato nugalėtojas (80 m klasikinėje rungtyje, M60 kategorijoje, komandoje su Arūnu Maršalka), 2019 m. Europos čempionas (80 m ir 2 m klasikinėse rungtyse, M50 kategorijoje, komandoje su Robertu Dapkumi ir Algirdu Skudricku).

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti