Julianas Januševskis
| Julianas Januševskis lenk. Julian Januszewski | |
|---|---|
| |
| Hilario Raduškevičiaus rūmai, dab. Lietuvos architektų sąjunga | |
| Gimė | 1857 m. lapkričio 18 d. |
| Mirė | apie 1914 m. (~57 metai) Vilniuje |
| Veikla | civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas. |
| Alma mater | 1884 m. Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutas |
 Vikiteka |
Julianas Januševskis |
Julianas Januševskis (lenk. Julian Januszewski, 1857 m. lapkričio 18 d. – apie 1914 m. Vilniuje) – civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas.
Biografija redaguoti
1876–1884 m. studijavo Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute. 1884 m. įkūręs Technikos kontorą vertėsi privačia architekto praktika Vilniuje, dirbo Varšuvos geležinkelio inžinieriumi kontrolieriumi, nuo 1888 m. Vilniaus miesto sanitarijos komisijoje. 1890–1898 m. Vilniaus miesto inžinierius, jam vadovaujant įrengti arteziniai šuliniai, Aušros vartų vandentiekio šaka, sutvirtinta Neries krantinė ir kt. 1902–1906 m. Kauno miesto inžinierius. 1905–1909 m. Vilniaus miesto dūmos narys, rūpinosi amatininkų kūrybos organizavimu.
Svarbiausi jo projektuoti statiniai, visi Vilniuje:
- Justino Konopackio namas, vėliau Vilniaus senoji gaisrinė T. Kosciuškos g. 34, 1885 m.;
- Italų renesanso formų A. Sniadeckio namas Gedimino prospekte 7, dab. Vilniaus apskrities centrinis paštas, 1886 m.;
- Rezidencija Žygimantų g. 4, 1886 m.;
- Justino Konopackio rezidencija, vadinama „Kiniška vila“ T. Kosciuškos g. 30, dab. Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institutas, 1888 m.;
- Neogotikinės koplyčios bokštas Rasų kapinėse, 1888 m.;
- Neogotikiniai Hilario Raduškevičiaus rūmai Kalvarijų g. 1/2, 1894 m., dab. Architektų sąjungos būstinė;
- Nuosavas J. Januševskio gyvenamasis namas Vilniaus g. 21, 1898 m.;
- Vilniaus karo apygardos teismo rūmai Gedimino prospekte, neišliko [1].
Išnašos redaguoti
- ↑ Nijolė Lukšionyte-Tolvaišienė. Julianas Januševskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 530 psl.
Šaltiniai redaguoti
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius, VDA l-kla, p. 101–102 2000 m.