Žiemgalių kalba
| Žiemgalių kalba | |
| Kalbama | - |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kalbos išnykimas | XVI a. |
| Kilmė | Indeuropiečių Baltų-slavų Žiemgalių kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | bat |
| ISO 639-3 | xzm |
| SIL | - |
Žiemgalių kalba – mirusi baltų kalba, kuria šnekėta Žiemgaloje, dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę). Kilo iš baltų prokalbės. Apie XV a. išnykusi žiemgalių kalba taip pat nepaliko jokių rašto paminklų.
Iš to krašto vietovardžių ir dabartinių lietuvių bei latvių tarmių sprendžiama, kad žiemgalių kalboje vietomis buvę išlaikyti dvibalsiai an, en, in, un, priebalsiai š, ž buvo tariami kaip latvių, t. y. s, z, bet minkštieji k, g ne visur buvo verčiami į c, dz. Būdinga žiemgalių kalbos ypatybė – balsio įspraudimas tarp r, bei po jo einančio priebalsio, plg. latvių žiemgališkųjų šnektų darazs (vietoj dārzs – sodas), berizs (bērzs – beržas), lietuvių šiaurės panevėžiškių ser(a)g -serga. Žiemgalos krašto vietovardžiams būdinga priesaga -ene – (-ienė?), -uve (Silene, Sidabrene, Raktuve, Vircuve).
Žiemgaliai, kaip ir kiti šiaurės baltai, dėl finų kalbų įtakos atitraukė kirtį. Lyginant žemaičių ir šiaurės panevėžiškių visuotinį kirčio atitraukimą, galima spėti, kad kuršių ir žiemgalių kalbose jis buvo skirtingas. Žemaičiai kirtį nuo trumpos ar tvirtagalės galūnės atitraukia į žodžio pradžią kaip latviai, o šiaurės panevėžiškiai – tik į gretimą skiemenį.
NuorodosKeisti
- bat SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
- xzm Duomenys apie kodu „xzm“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
- xzm Linguist kalbos kodo „xzm“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „xzm“)