Žiemgalių kalba
| Žiemgalių kalba | |
| Kalbama | - |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kalbos išnykimas | XV–XVI a. |
| Kilmė | Indeuropiečių prokalbė
|
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | bat |
| ISO 639-3 | xzm |
| SIL | - |
Žiemgalių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria šnekėta Žiemgaloje, dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę). Kilo iš baltų prokalbės. Apie XV a. išnykusi žiemgalių kalba nepaliko jokių rašto paminklų.
Iš to krašto vietovardžių ir dabartinių lietuvių bei latvių tarmių sprendžiama, kad žiemgalių kalboje vietomis buvę išlaikyti dvigarsiai an, en, in, un, priebalsiai š, ž buvo tariami kaip latvių, t. y. s, z, bet minkštieji k, g ne visur buvo verčiami į c, dz. Neaišku, ar prabaltų junginiai *ti̯, *di̯ buvo išversti į afrikatas č, dž, kaip lietuvių, ar į pučiamuosius priebalsius š, ž, kaip latvių. Būdinga žiemgalių kalbos ypatybė – balsio įspraudimas tarp r bei po jo einančio priebalsio, plg. latvių žiemgališkųjų šnektų darazs (latv. b. k. dārzs 'sodas, daržas'), berizs (latv. b. k. bērzs 'beržas'), lietuvių šiaurės panevėžiškių serəg 'serga', darəbs 'darbas'. Žiemgalos krašto vietovardžiams būdingos priesagos -ene (-ienė?), -uve (Silene, Sidabrene, Raktuve, Vircuve).[1]
Spręsdama pagal latvių šaltiniuose randamą vietovardį Sauwazirgu mahjâs, Sauwazirgôs (< Savazirgi = liet. savo žirgai), latvių kalbininkė Vitalija Dambė (1959) teigė, jog žiemgalių kalboje būta nekaitomo įvardžio, atitinkančio liet. sàvo[2] (latvių kalboje tevartojami įvardžai savs, sava, prūsų kalboje – swais, swaia (t. y. svajs, svaja), kurie atitiktų kaitomuosius liet. k. įvardžius sãvas, savà).
Žiemgaliai, kaip ir kiti šiaurės baltai, dėl finų kalbų įtakos atitraukė kirtį. Lyginant žemaičių ir šiaurės panevėžiškių visuotinį kirčio atitraukimą, galima spėti, kad kuršių ir žiemgalių kalbose jis buvo skirtingas. Žemaičiai kirtį nuo trumpos ar tvirtagalės galūnės atitraukia į žodžio pradžią kaip latviai, o šiaurės panevėžiškiai (žiemgalių asimiliantai) – tik į gretimą skiemenį.
IšnašosKeisti
- ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 234–236. ISBN 5-420-01444-0.
- ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 235. ISBN 5-420-01444-0.
NuorodosKeisti
- bat SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
- xzm Duomenys apie kodu „xzm“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
- xzm Linguist kalbos kodo „xzm“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „xzm“)