Šiaulėnai

Portal.svg
Šiaulėnai
Šiaulėnai, skveras.JPG
Skveras Šiaulėnuose
Siaulenai coat of arms.gif

Šiaulėnai
Koordinatės 55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. / 55.677; 23.401 (Šiaulėnai)Koordinatės: 55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. / 55.677; 23.401 (Šiaulėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 751
Commons-logo.svg Vikiteka ŠiaulėnaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Шавляны[1][2]
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Šiaulė́nai
Kilmininkas: Šiaulė́nų
Naudininkas: Šiaulė́nams
Galininkas: Šiaulė́nus
Įnagininkas: Šiaulė́nais
Vietininkas: Šiaulė́nuose

Šiaulėnai – miestelis Radviliškio rajone, šalia kelio  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1857 m.) ir kapinės su Šiaulėnų Šemetų koplyčia, Marcelino Šikšnio gimnazija, biblioteka, krašto muziejus, paštas (LT-82043). Išlikęs Šiaulėnų dvaras. Pro miestelį teka Šušvė.

Kultūros centras

IstorijaKeisti

Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 metų. Pirmoji Šiaulėnų bažnyčia pastatyta 1518 m. XIX a. pradžioje pradėjo veikti žydų sinagoga, dvi špitolės, parapijinė mokykla, apie dešimt parduotuvių, penkios karčiamos, trys aludės, traktierius, vaistinė.

Antrojo pasaulinio karo metu dauguma miestelio žydų buvo sunaikinti.

1995 m. gegužės 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Šiaulėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. ? Žemaitijos seniūnija
nuo XVI a. pradžios Šiaulėnų valsčiaus centras ?
XIX a. pradžia – 1919 m. ?
19191947 m. Šiaulių apskritis
19471950 m. Radviliškio apskritis
19501995 m. Šiaulėnų apylinkės centras Radviliškio rajonas
1995 Šiaulėnų seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė


    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
    Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
    Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

GeologijaKeisti

Šiaulėnų teritorijoje esančiuose gręžiniuose yra aptinkami beveik visų geologinių sistemų sluoksniai. Žemės gelmėse yra gana senų sluoksnių, tačiau jų dalis yra pakeista. Jei labiau patyrinėtume Šiaulėnų žemės gelmės, galime surasti maždaug 1500-1400 metrų gylyje kristalinį pagrindą. Kalbant apie uolienas, jų sudėtis: aliuminio turintys skalūnai, gneisai, granatai, bazaltai.

Naudingos iškasenosKeisti

Šiaulėnų žemės naudingosios iškasenos sutinkamos visuose sluoksniuose. Kelių šimtų metrų gylyje gali būti randama nedaug naftos, sūraus ar terminio vandens, nuosėdinių uolienų.

Prieš daugelį metų tirpstantys ledynai, tekantys vandenys susluoksniavo Šiaulėnų apylinkėse molius, žvyrą, smėlį. Visą tai yra statybinės, vietinės reikšmės iškasenos, kurias čia gyvenantys žmonės galėjo ir gali naudotis.

Šiaulėnų apylinkėse yra kasamos durpės. Teritorijoje yra: Sulinkių, Tyrulių durpynai.

KlimatasKeisti

Didžiausią įtaką miestelio orams tuo pačiu ir visos Lietuvos klimatui, turi saulės radiacija, oro masių judėjimas, žemės paviršiaus formos, geografinė padėtis. Orus lemia vidutinių platumų oro masės, ateinančios iš Atlanto vandenyno, Rytų Europos lygumos.

DirvožemisKeisti

Šiaulėnų žemė padengta dirvožėmių, kurių storis siekia apie 30 cm. Jis pradėjo formuotis beveik prieš 10-13 tūkst. metų, kai prie Šušvės ištirpo ledynai. Šiaulėnų žemėse vyksta trys dirvodaros procesai: jaurėjimas, velėnėjimas, pelkėjimas.

AugalijaKeisti

Pagal augalijos pobūdį Šiaulėnų seniunija priklauso Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato juostos miškų gamtinei zonai. Praeityje, prie Šušvės buvo dykumos, subtropikai. Pagal tai ir keitėsi augalija šioje teritorijoje. Tuomet užslinko ledynai. Jiems atitirpus, atsirado tundros augalija. Nuolatos šiltėjant klimatui pradėjo keistis augalija ir gyvūnija. Šiaulėnų žemės apaugo miškais, kaip žinoma jie yra Šiaulėnų krašto puošmena. Teritorijoje žinomi yra tokie miškai: Mūrų, Užpelkių, Mumšilio, Mantviliškio ir kt.

Saugomos teritorijosKeisti

Šiaulėnų seniunijos teritorijoje yra 4 respublikinės reikšmės draustiniai: 1. Tyrulių botaninis-zoologijos draustinis; 2. Liepiškių botaninis-zoologijos draustinis; 3. Sulinkių ornitologinis draustinis; 4. Šušvės hidrografinis draustinis.

Miestelio objektaiKeisti

Šiaulėnų dvarasKeisti

Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 metų. Pirmasis žinomas dvaro savininkas buvo Kontautas - žymus to meto didikas, Žemaitijos seniūnas. Nuo XV a. II pusės dvarą valdė Kęsgailų giminė, kuri dėl vedybų politikos bei keitimosi seniūno pereigomis siejama su Kontautais. Nuo 1554 m. Šiaulėnai atiteko Šemetoms, kurie giminystės ryšiais buvo susiję su Kęsgailomis ir Kontautais. Pirmasis Šemetų giminės Šiaulėnų dvaro savininkas manomai buvo Stanislovas Šemeta, kuris buvo susituokęs su Ona Kęsgailaite. Labiausiai jis siejamas su Šemetų gimine, čia užaugo kelios jos kartos. Išlikęs XIX a. pastatas su unikalia oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su tarnų namu. Šalia dvaro yra svirnas, koplytstulpis, klavės griūvėsiai.

Vėjas, krituliai ir žmonės šį dvarą sparčiai naikina.

Dabar Šiaulėnų dvaras priklauso privatiems asmenims. Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą jis įrašytas. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims. Vienas valdė 90 procentų dvaro, kitas – likusius 10, vėliau atiteko Kultūrinių iniciatyvų centrui.

Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčiaKeisti

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1514 metais, o dabartinė mūrinė - 1869 metais. Jos statybą rėmė dvarininkas Jonas Šemeta, architektas buvo Fulgentas Rimgaila (nespėjo išvysti savo kūrinio - numirė pirmaisiais dvaro statybos metais - 1870). Statybos truko devynerius metus. Bažnyčia turi dviejų stilių architektinius bruožus - romaninės ir gotikinės. Taip pat yra stačiakampio plano ir dvibokštė. Vidus yra 3 navų, skliautuotas. Aplink Šventorių apjuosta metalinė ažūrinė tvora.

Šemetų giminės koplyčia - mauzoliejusKeisti

Šemetų giminės koplyčia - mauzoliejus randasi Šiaulėnų miestelio kapinėse. Jis yra romantizmo epochos neorenesanso stiliaus. Koplyčia- mauzoliejus pastatytas 1850 m. iš lėšų, kurias skyrė Diktariškių dvaro savininkas Juozapas Šemeta. Būtent čia amžinojo poilsio atgulė Šemetų giminės atstovai. Seniau Šemetų giminės atstovai buvo laidojami šalia medinės bažnyčios pastatytų koplytėlių rūsiuose, tačiau pastačius koplyčią , visi rasti palaikai perkelti į ją. 2011 m. buvo atlikti koplyčios restauracijos darbai, dėl prastos būklės. Koplyčią- mauzoliejų puošia Šemetų giminės herbas. Viduje ypatinga ramybė, šviesa ir švara. Tokį įspūdį padaro eksponuojami kryžiai, nušveistos senosios orginalios durys su apverstų fakelų ornamentais, kurios ir simbolizuoja anapusinę šviesą.

Šiaulėnų krašto muziejusKeisti

Šiaulėnų krašto muziejus yra įsikūręs sename, prieškario laikus menančiame name. Jis įsikūręs gydytojo felčerio Kazimiero Kuzminskio name.Medinio pastato centrinėje dalyje išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame seniau buvo rūkoma mėsa. Muziejus suskirstytas į tris dalis. Viena iš salių skirta kraštiečiams, broliams Baliui ir Jonui Buračams: Balys – garsus fotografas, kraštotyrininkas, pedagogas, Jonas – dailininkas. Kitas atskiras kambarys paskirtas Vladui Tiškui, garsiam Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjui (tame kambaryje jis ir gyveno). Pastato antrame aukšte pristatoma sukaupta medžiaga apie šio krašto iškilius žmones ir eksponuojami įvairūs senoviniai buities rakandai, daiktai, reikmenys, prietaisai bei nuotraukos. Muziejuje galima apsilankyti virtualiai.

Kudinų piliakalnisKeisti

Kudinų (Kalnų) piliakalnis, arba Šiaulės kalnas, yra Šiaulėnų seniūnijoje, Kudinų kaime, neseniai pastatyto apylinkių apžvalgos bokšto kaimynystėje. Tai – iš I tūkst. - II tūkst. pradžios išlikęs piliakalnis, įrengtas atskiroje kalvoje. Kudinų piliakalnis turi ne vieną pavadinimą. Jis dar gali būti vadinamas Šiaulės, Saulės kalnas. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, netoli Šiaulės bokšto. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-18 m aukščio, juose auga pavieniai medžiai, aikštelė apvali, 25 m skersmens, centre stovi kryžius.Taip pat piliakalnio pakraštyje supiltas 10 m pločio pylimas, vienoje pusėje yra 6 m pločio terasa. Piliakalnio prieigose, panašiai 2,5 ha plote galime matyti papėdės gyvenvietę. Į Kudinų piliakalnį, arba Šiaulės kalną, įrengti patogūs laiptai.  

Piliakalnį 1903 m. tyrinėjo jau minėtas archeologas Liudvikas Kšivickis, 1967 m.- Lietuvos istorijos institutas.

Šiaulės apžvalgos bokštasKeisti

Šiaulės apžvalgos bokštas yra 21 m. aukščio ir stovi ant aukščiausios apylinkės kalvos. Apžvalgos bokštas yra pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto miestelių esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria šių apylinkių vaizdai. Užlipus į jį galima pamatyti ne tik Radviliškio miesto, bet ir Rėkyvos, Šiaulių daugiabučių viršūnes, taip pat greta esančius kaimus bei banguotą jų kraštovaizdį, eksploatuojamus durpynus. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, juo galima nueiti iki Kudinių piliakalnio Šiaulės kalno.

Mūro kryžiusKeisti

Tai didingas, baltos spalvos apie 5 metrus aukštį siekiantis kryžius. Mūro kryžiumi pavadintas, nes yra iš betono, kaip žmonės įvardintų mūro. Anksčiau kryžius buvo sugriautas, bet dabar vėl restauruotas.

Koplystulpio kolonos masyvios. Statinys atviras iš visų pusių. Koplytėlėje yra juodas metalinis kryžius su Nukryžiuotojo figūrėle. Stogą puošia didelė saulė.

B.Buračo paminklasKeisti

Balys Buračas - vienas iš garsiausių mūsų miestelio žmonių, kuris yra surinkęs: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų. Fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000

2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas iš čia kilusiam Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.

 
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėti Szawlanij

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1903 m.*[1] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
707 1 664 801 806 654 736
1982 m.[8] 1987 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] -
837 861 960 890 751 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


AsmenybėsKeisti

GalerijaKeisti

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Шавляны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 90 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 752 psl. (Wikisources.org)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ŠiaulėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. ŠiaulėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.
  9. Šiaulėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Šiaulėnai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 98 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  Acokavai – 8 km RADVILIŠKIS – 22 km
Daugėlaičiai – 11 km
 
Šiaulaičiai – 6 km
TYTUVĖNAI – 19 km
     
     
     
Kunigiškiai – 5 km
ŠAUKOTAS – 12 km