Vitalijus Mazūras
Vitalijus Mazūras (g. 1934 m. balandžio 28 d. Šiaulaičiuose, Šiaulėnų valsčius) – Lietuvos scenografas, tapytojas, teatro režisierius.
Biografija redaguoti
Broliai Petras Mazūras ir Česlovas Mazūras. Baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė scenografiją Lietuvos dailės institute.
1968–1970 m. Kauno lėlių teatro, 1964–1994 m. Vilniaus lėlių teatro (nuo 1971 m. Vilniaus teatras „Lėlė“) dailininkas, 1971–1979 m. ir 1988–1994 m. šio teatro vyr. režisierius ir meno vadovas, 1981–1988 m. vyr. dailininkas. 1975–1979 m. Lietuvos konservatorijos, 1994–2006 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. 1994–2002 m. Jaunimo teatro Vilniuje lėlininkų trupės režisierius. 1997 m. su žmona aktore N. Bižanaite Vilniuje įkūrė teatrą „Paršiukas Ikaras“.
Lietuvos dailininkų sąjungos, Teatro sąjungos ir Tarptautinės lėlininkų sąjungos (UNIMA) narys.
Kūryba redaguoti
Lietuvos scenografijos mokyklos vienas kūrėjų, įteisino optimalaus teatro modelį, vizualinės kalbos reikšmę teatre. Ankstyvuosiuose spektakliuose (1965–1968 m.) pabrėžė žaidybinį pradą, brandžiuoju laikotarpiu (1968–1986 m.) kūrė moderniojo lėlių teatro naują modelį, pasitelkdamas lietuvių poetus ir kompozitorius plėtojo archajinio teatro poetinę kryptį. Sukūrė lėlių ir scenovaizdžių lėlių spektakliams, daugelį jų režisavo. Lietuvos dramos teatrų ir užsienio lėlių bei dramos teatrų spektaklių dailininkas ir režisierius.
Sukūrė tapybos kūrinių ciklą „Iš lėlių gyvenimo“ (1974 m.). Nuo 1965 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Maskvoje 1966 m., San Paulo bienalėje 1967 m., Prahoje 1976 m., Poznanėje 1977 m.[1]
Pastatymai redaguoti
Vilniaus teatre „Lėlė“:
- H. Januševska, J. Vilkovskis. Tigriukas Petriukas, 1967 m.
- Marcelijus Martinaitis. Pelenų antelė, su L. Lankauskaite, 1971 m.
- Avinėlio teismas, 1976 m.
- Žemės dukra, 1981 m.
- Sigitas Geda. Pasaka apie stebuklingą berniuką, 1974 m.
- Ak vija, pinavija, pagal J. Biliūną, 1979 m.
- Raudonligė, 1989 m.
- Antanas Gudelis. Kur iškeliavo milžinai, 1977 m.
- Sigitas Geda, Mindaugas Urbaitis. Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis, 1979 m.
- Antanas A. Jonynas ir Vitalijus Mazūras. Cirkas yra cirkas, 1982 m.
- Joachimas Knautas. Lakštingala, pagal H. K. Anderseną, 1983 m.
- Frederikas Garsija Lorka. Dono Kristobalio balaganėlis, Dono Perlimplino meilė, 1986 m.
- Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė, 1990 m.
- Eglė žalčių karalienė, 2007 m.
Kauno lėlių teatre:
- Penča Mančevas. Zuikių mokykla, 1968 m.
- Eglė žalčių karalienė, pagal S. Nėrį, 1968 m.
- A. Popesku. Spindulėlis, 1971 m.
- N. Gernet. Stebuklingasis Aladino žibintas, 1998 m.
Jaunimo teatre:
- Natalija Langė. Sniego karalienė, pagal H. K. Anderseną, 1995 m.
- Sigitas Geda. Klounas ir kaliausė, pagal H. K. Anderseną, 1995 m.
- Vitalijus Mazūras. Princesė ir kiauliaganys, pagal H. K. Anderseną, 1996 m.
- P. Harisas. Motinos istorija, pagal H. K. Anderseną, 2001 m.
Scenografija redaguoti
- Aleksejus Arbuzovas. Senamiesčio pasakos, rež. Algis Lapėnas, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, 1971 m.
- L. Lopejska, H. Kručlova. Gandriukas ir kaliausė, Mažasis teatras, Belgradas, 1972 m.
- Kazys Saja. Devynbėdžiai (Klemensas, rež. Vaclovas Blėdis, Panevėžio dramos teatras, 1974 m.
- Juozas Marcinkevičius. Čičinskas, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1975 m.
- Bertoldas Brechtas. Motušė Kuraž, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1975 m.
- Aleksandras Kopkovas, Dramblys, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1977 m.
- Kristijonas Donelaitis. Metai, rež. Mamertas Karklelis, Kauno dramos teatras, 1978 m.
- Kazys Saja. Ubagų sala, rež. Irena Bučienė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, 1980 m.
- Justinas Marcinkevičius. Katedra, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1980 m.
- Viktoras Merežka. Proletarinis laimės malūnas, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1981 m.
- Aldas Nikolajis. Vyras ir žmona, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1981 m.
- Maksimas Gorkis. Vasa Železnova, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1982 m.
- Romas Gudaitis. Atversk, angele, laiko knygą, rež. Julius Dautartas, Panevėžio dramos teatras, 1984 m.
- Liudmila Razumovskaja. Seserys, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1986 m.
- Kazys Saja. Žemaičių piemuo, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1988 m.
- Antuanas de Sent Egziuperi. Mažasis princas, J. Demenio marionečių teatras, Sankt Peterburgas, 1989 m.
- Juozas Grušas. Herkus Mantas, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras, 1990 m.
- Vaižgantas. Nebylys, rež. Algimantas Pociūnas, Panevėžio dramos teatras, 1990 m.
- Heinrichas fon Kleistas. Sukultas ąsotis, rež. Povilas Gaidys, Kauno dramos teatras, 1994 m.
- P. Harisas. Lakštingala, pagal H. K. Anderseną, „Folketeatret“, Kopenhaga, 1994 m.
- Viljamas Šekspyras. Daug triukšmo dėl nieko, rež. Povilas Gaidys, Kauno dramos teatras, 1997 m.
- Sigitas Geda. Inteligentiškas beprotnamis, rež. Algimantas Pociūnas, Šiaulių dramos teatras, 1998 m.
- Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas. Spragtukas ir pelių karalius, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 1999 m.
- P. Harisas. Motinos istorija, pagal H. K. Anderseną, „Konkylje“ teatras, Svanekė, Danija, 2000 m.
- Bertoldas Brechtas. Ponas Puntila ir jo tarnas Matis, rež. Povilas Gaidys, Kauno dramos teatras, 2001 m.
Įvertinimas redaguoti
- 1986 m. – LTSR valstybinė premija
- 1988 m. – Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas
- 1999 m. – „Kristoforo“ prizas
- 2005 m. – Auksinis scenos kryžius už indėlį į Lietuvos teatro kultūrą
- 2006 m. – suteiktas meno kūrėjo statusas
- 2008 m. vyriausybines premijos laureatas uz kulturos ir meno nuopelnus Lietuvai.
- 2012 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Literatūra redaguoti
- Magiškasis Vitalijaus Mazūro teatras, sudarė D. Šabasevičienė, Vilnius, 2004 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Vitalijus Mazūras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 490 psl.