Aldona Ragauskaitė

Aldona Ragauskaitė
Gimė 1921 m. sausio 15 d.
Šiaulėnai, Šiaulių apskritis
Mirė 2015 m. gegužės 28 d. (94 metai)
Kaunas, Lietuva
Tėvai Edvardas Ragauskas ir
Ona Petruitytė Ragauskienė
Sutuoktinis (-ė) Vytautas Kuliukas
Vaikai dukra Rasa
Šeima sesuo Aurelija Ragauskaitė
(1924–2017)
Veikla dainininkė, režisierė
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistė (koloratūrinis sopranas)
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos musipelnusi artistė (1966)

Aldona Ragauskaitė (Kuliukiene) (1922 m. sausio 15 d. Šiaulėnai – 2014 m. gegužės 28 d. Kaunas) – Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininkė (koloratūrinis sopranas), režisierė.[1]

BiografijaKeisti

Aldona Ragauskaitė gimė Šiaulėnuose, Šiaulių apskrityje. Tėvas Edvardas Ragauskas dirbo pašto viršininku, motina Ona Petruitytė-Ragauskienė (pulk. Jono Petruičio sesuo) buvo namų šeimininkė. Abu tėvai turėjo gražius balsus, dalyvavo mėgėjų teatro spektakliuose. 1926 m. su šeima persikėlė gyventi į Kauno priemiestį, Aukštąją Panemunę. Ten baigė pradžios mokyklą, o 1941 m. – Kauno VI gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno konservatoriją ir ją baigė 1948 m., su operos solistės diplomu (mokėsi pas Vladislavą Grigaitienę, baigė pas Niną Karnavičienę). Dar būdama studente išlaikė konkursą ir tapo Valstybinio operos ir baleto teatro soliste. Ten dirbo ir paruošė keletą vaidmenų iki Operos teatras išsikėlė į Vilnių.

1948–1955 m. dėstė Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje. 19511962 m. Kauno muzikinio teatro solistė. Operos teatrui išsikėlus į Vilnių, Kauno teatre buvo gana skurdus repertuaras. Tačiau netrukus į teatrą atėjo būrys jaunų talentingų konservatorijos absolventų: Stasys Gedvilas, Genovaitė Gontytė, Stasė Repečkaitė, Stanislava Rapalienė, Gediminas Šmitas, Regina Senkutė, Juozas Indra. Visi drauge parašė raštą tuometiniam kultūros ministrui, kad teatrui būtų suteikta kita kategorija siekiant jame statyti ir operas.[2] Mirus teatro režisierei Reginai Senkutei, dirigentas Juozas Indra pasiūlė imtis režisūros. Dramos teatrui atsiskyrus nuo muzikinio, reikėjo plėsti repertuarą. Nors buvo dirbusi asistente ir pas Rostislavą Andrejevą, ir pas Reginą Senkutę, pasiūlymas buvo labai netikėtas. Abejoti buvo dėl ko – juk Aldona Ragauskaitė dainavo visus vedančius vaidmenis. Sesuo Aurelija Ragauskaitė tuo laiku studijavo režisūrą Maskvos Anatolijaus Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS´e), ir ji vienareikšmiškai patarė sutikti, nes juk „režisūros galima mokytis visą gyvenimą“. 1960 m. Aldona Ragauskaitė pastatė pirmąjį spektaklį „Vestuvės Malinovkoje". Nors kolegos ir įtikinėjo, kad režisūra dainuoti tau netrukdys", bet atlikusi Miuzetės vaidmenį Pučinio „Bohemoj" 1962 metais Aldona pasakė teatro valdžiai, kad daugiau nebedainuos.

1966–1977 m. ir 1979–1984 m. Aldona Ragauskaitė dirbo kaip režisierė, 1985–1988 m. jau kaip vyriausioji režisierė. 1966–1967 m. mokėsi režisūros Maskvos operetės teatre pas Georgijų Anisimovą, 1964–1988 m. Didžiajame teatre pas Borisą Pokrovskį ir 1965–1975 m. Tartu Vanemuinės teatre (pas režisierius Karelį Irdą (est. Kaarel Ird) ir Epą Kaidu (est. Epp Kaidu).[3][4]

Kūrybinė veiklaKeisti

Per savo kūrybinį laikotarpį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Aldona Ragauskaitė suvaidino apie dešimt pagrindinių vaidmenų operose ir operetėse. Sudainavo apie 1500 spektaklių, 1000 koncertų. Vien Violetos vaidmuo „Traviatoje“ suvaidintas (sudainuotas) apie pusantro šimto kartų. Savo režisierinės karjeros laikotarpiu pastatė apie trisdešimt pastatymų.

Būdama Žinijos draugijos nare, skaitė paskaitas apie teatrą ir keliones.

ApdovanojimaiKeisti

1966 m. suteiktas nusipelniusios artistės vardas. Penki režisuoti spektakliai apdovanoti Kultūros ministerijos ir teatro draugijos raštais ir diplomais. Gauta garbės raštų iš profsąjungos tarybos, respublikos miestų, Teatro ir Žinijos draugijų.

2007 m. už nuopelnus Lietuvos teatrui Aldonai Ragauskaitei įteikta “Fortūnos” statulėlė.[5]

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Irena Vanagienė, „Aldona Ragauskaitė“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt[1]
  2. Enrika Striogaitė, „Laimingo gyvenimo formulė pagal A. Ragauskaitę: nevalia gręžiotis atgal“, Kauno diena, 2012 gegužės 15[2]
  3. Irena Vanagienė. „Ragauskaitė-Kuliukienė Aldona“. Muzikos enciklopedija. T. 3. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 177–178. ISBN 978-5-420-01620-6.2.
  4. Aldonos Ragauskaitės-Kuliukienės autobiografija. Šiaulėnai: monografija. [Sudarytojas ir redaktorius Aleksandras Šidlauskas]. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2004, p. 475–478. ISBN 9955-568-13-5.
  5. Virginija Skučaitė, "Aktyvūs žmonės n eturi laiko senti", Kauno Diena, 2007.05.16, kauno.diena.lt [3]