Šaukėnų valsčius
55°49′š. pl. 22°53′r. ilg. / 55.81°š. pl. 22.88°r. ilg.
| Šaukėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šaukėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (1861–1896) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1916–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950) |
Šaukėnų valsčius (rus. Шавкянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Šaukėnai.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje,[1] gyvavo iki 1896 m., po to atkurtas 1916 m. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Užvenčio rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2902 | 258 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 48 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
237 | 6409 | 1405 | 143 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 181 | 6478 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
251 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Beržėnai II | Beržėnų seniūnija | - |
| Gudmoniškė | - | Gudmoniškės apylinkė |
| Jurgoniškiai | Jurgoniškių seniūnija | - |
| Kalniškiai | - | Kalniškių apylinkė |
| Kerėžiai | Kerėžių seniūnija | - |
| Kristinava | Kristinavos seniūnija | - |
| Lykšilis | - | Lykšilio apylinkė |
| Paplėštakiai | Paplėštakių seniūnija | - |
| Pašilėnai | - | Pašilėnų apylinkė |
| Pavainiškė | Pavainiškių seniūnija | - |
| Šaukėnai | Šaukėnų seniūnija | Šaukėnų apylinkė |
| Šukiškiai | Šukiškių seniūnija | - |
| Vabaliai | Vabalių seniūnija | - |
| Varputėnai | Varputėnų seniūnija | - |
| Vidsodis | - | Vidsodžio apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 6409 žmonės:[9]
- Lietuviai - 84,44% (5412);
- Rusai - 8,57% (549);
- Žydai - 5,06% (324);
- Lenkai - 1,37% (88);
- Vokiečiai - 0,28% (18);
- Latviai - 0,06% (4);
- Kiti - 0,22% (14).
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1926 | Šilo Pavėžupis | Julija Daniliauskienė, tautodailininkė | 2009 |
| 1940 | Kalniškiai | Aloyzas Gudavičius, kalbininkas | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 325
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 699 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 712 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 52
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys