Šalčininkų valsčius
| Šalčininkų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šalčininkai, Šalčininkėliai (186?–1913?) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
 Vidurinė Lietuva
| |
| Vilniaus apskritis (1920–1922) | |
 Lenkija
| |
| Vilniaus vaivadija | Vilniaus-Trakų apskritis (1923–1939) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Baltarusijos TSR | Ašmenos apskritis (1939–1940) Varanavo rajonas (1940–1941) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilniaus apskritis (1941) Eišiškių apskritis (1941–1944) |
| Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilniaus apskritis (1944–1950) |
Šalčininkų valsčius (rus. Солечникская волость, lenk. gmina Soleczniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Šalčininkai ir Šalčininkėliai (ankstyvuoju tarpukariu).
IstorijaKeisti
Valsčius minimas XIV a. – XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje. 1919 m. valsčius apėmė tik žemes aplink Šalčininkus, o miestas turėjo miesto-valsčiaus statusą, tačiau dar iki 1933 m. miestas prijungtas prie valsčiaus. 1939–1941 m. priklausė Baltarusijos TSR (lietuviškoji dalis valsčiaus atiteko naujam Šalčininkėlių valsčiui), bet 1941 m. vasario 17 d. priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Šalčininkų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3706 | 317 kiemų [1] | 74 | ||
| 1874 m. | 3537 | 317 kiemų [2] | 5 seniūnijos | 58 | |
| 1880 m. | 3906 | 313 kiemų [3] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1885 m. | 4690 | 313 kiemų [4] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
152 | 8 apylinkės [5] | |||
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[8] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
|---|---|---|---|
| Akmenynė | Каменковское | Kamionka | Akmenynės apylinkė |
| Čiužiakampis | - | - | Čiužiakampio apylinkė |
| Daučiūnai | - | - | Daučiūnų apylinkė |
| Jackonys | - | - | Jackonių apylinkė |
| Jašiūnai | Яшунское | Jaszuny | - |
| Kaniūkai | - | - | Kaniūkų apylinkė |
| Karalina | Каролиновское | Karolin | - |
| Pėpės | - | - | Pėpių apylinkė |
| Šalčininkai | Больше-Солечникское | Soleczniki Wielkie | Šalčininkų apylinkė |
| Šalčininkėliai | Мало-Солечникское | Soleczniki Małe | - |
| Tribonys | - | - | Tribonių apylinkė |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 5 seniūnijos | 8 apylinkės |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 510–511 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 23–25 psl.
- ↑ Soleczniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 50 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 195