Šalčininkų valsčius

Koordinatės: 54°19′š. pl. 25°23′r. ilg. / 54.31°š. pl. 25.38°r. ilg. / 54.31; 25.38

Šalčininkų valsčius
Laikotarpis: XIV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šalčininkai,
Šalčininkėliai (186?–1939)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Vidurinė Lietuva (1920–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Vilniaus apskritis (1919–1922)
Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Baltarusijos TSR Ašmenos apskritis (1939–1940)
Varanavo rajonas (1940–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilniaus apskritis (1941)
Eišiškių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilniaus apskritis (1944–1950)

Šalčininkų valsčius (rus. Солечникская волость, lenk. gmina Soleczniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Šalčininkai ir Šalčininkėliai.

Istorija redaguoti

Valsčius minimas XIV a. – XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.[1] 1919 m. valsčius apėmė tik žemes aplink Šalčininkus, o miestas turėjo miesto-valsčiaus statusą, tačiau dar iki 1933 m. miestas prijungtas prie valsčiaus. 19391941 m. priklausė Baltarusijos TSR (lietuviškoji dalis valsčiaus atiteko naujam Šalčininkėlių valsčiui), bet 1941 m. vasario 17 d. priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Šalčininkų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 3706 317 kiemų [2] 74
1874 m. 3537 317 kiemų [3] 5 seniūnijos 58
1880 m. 3906 313 kiemų [4] 5 seniūnijos 60
1885 m. 4690 313 kiemų [5] 5 seniūnijos 60
1890 m. 4760 313 kiemų [6] 5 seniūnijos 60
1949-01-01
(išsamiau)
152 8 apylinkės [7]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Akmenynė Каменковское Kamionka Akmenynės apylinkė
Čiužiakampis - - Čiužiakampio apylinkė
Daučiūnai - - Daučiūnų apylinkė
Jackonys - - Jackonių apylinkė
Jašiūnai Яшунское Jaszuny -
Kaniūkai - - Kaniūkų apylinkė
Karalina Каролиновское Karolin -
Pėpės - - Pėpių apylinkė
Šalčininkai Больше-Солечникское Soleczniki Wielkie Šalčininkų apylinkė
Šalčininkėliai Мало-Солечникское Soleczniki Małe -
Tribonys - - Tribonių apylinkė
Iš viso: 5 seniūnijos 5 seniūnijos 8 apylinkės

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 510–511 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 23–25 psl.
  11. Soleczniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 50 psl. (lenk.)
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 195