Benekainys

Benekainys
blrs. Беняконі, rus. Бенякони
Bieniakonie sac.JPG
Benekainių bažnyčia

Benekainys
54°15′0″ š. pl. 25°17′0″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 25.28333°r. ilg. / 54.25000; 25.28333 (Benekainys)Koordinatės: 54°15′0″ š. pl. 25°17′0″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 25.28333°r. ilg. / 54.25000; 25.28333 (Benekainys)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Gyventojų (2004) 1 319
Commons-logo.svg Vikiteka BenekainysVikiteka
Kirčiavimas Benekáinys

Benekainys (blrs. Беняконі, rus. Бенякони) – miestelis prie Šalčios upės, 50 km į pietus nuo Vilniaus, kelio ŠalčininkaiVaranavas pusiaukelėje, Varanavo rajonas, Gardino sritis, Baltarusija.

IstorijaKeisti

Benekainių dvaras žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. 1634 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapija, 1638 m. – prieglauda. XVIII a. įkurta mokykla. 1902 m. pastatyta dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (sovietmečiu uždaryta, 1989 m. grąžinta katalikams). 19101945 m. veikė Vilniaus žemės ūkio tyrimo stotis. 1930 m. pastatyta geležinkelio stotis.

Iki 1795 m. Benekainys priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 19201939 m. buvo užgrobusi Lenkija, 1939 m. kraštą okupavus TSRS – priskirti Baltarusijos TSR. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. 19421944 m. Benekainių valsčius priklausė Ostlando Lietuvos generalinei sričiai.

Istorinių vaizdų galerijaKeisti

LietuviaiKeisti

Benekainių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių, jos įėjo į vientisą lietuvių kalbos arealą, visų gyvenviečių pavadinimai lietuviški. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai sparčiai slavėjo. XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo maždaug pusė parapijos gyventojų (namuose), kiti – daugiausia baltarusiškai. Pamaldos buvo laikomos tik lenkų kalba. Lenkijos valdymo metais miestelyje veikė Ryto draugijos lietuvių mokykla, aplinkiniuose kaimuose apie 10 mokyklų ir Šv. Kazimiero draugijos 14 skyrių (vėliau uždaryti). 19421944 m. veikė lietuviška pradinė mokykla, vėliau kurį laiką progimnazija. Pagal 1942 m. gyventojų surašymą lietuviai sudarė 18 % Benekainių valsčius gyventojų. XX a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik pavieniai vyresnės kartos žmonės.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Petras GaučasBenekainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 61 psl.