Atverti pagrindinį meniu

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas

Koordinatės: 54°54′02.1″ š. pl. 23°55′00.2″ r. ilg. / 54.900583°š. pl. 23.916722°r. ilg. / 54.900583; 23.916722

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
HMF-logo.png
Vytautas Magnus University, 2016.jpg
Įkurtas1989 m.
Dekanasdoc. dr. Rūta Eidukevičienė
Darbuotojų57
Studentų991 (2017 m.)
VietaKaunas, V. Putvinskio g. 23
Svetainėhmf.vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (VDU HMF) – VDU struktūrinis padalinys, turintis fakulteto statusą. Fakultetas įsikūręs Kaune, V. Putvinskio g. 23.

Fakulteto dekanė – doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

RaidaKeisti

Fakulteto istorijos pradžia yra 1920 m., kuomet 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos[1]. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą, Humanitarinis skyrius tapo Humanitariniu fakultetu.

Nuo pat įkūrimo LU Humanitarinis fakultetas tapo svarbiu šalies intelektualinio gyvenimo centru. Čia dirbo ir dėstytojavo tuometiniai Lietuvos intelektualai, tokie kaip Juozas Tumas-Vaižgantas, Zenonas Ivinskis, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga, Vladas Dubas ir kiti to meto šviesuoliai. Fakulteto bendruomenėje dalyvavo ir užsieniečiai, tokie kaip šveicaras Alfredas Sennas, vokietis Horstas Engertas, rusai Levas Karsavinas, Ivanas Lappo, suomis Vosylius Sezemanas[2]. Fakultete buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, formavosi lietuviška mokslo terminologija.

1930 m. HMF buvo patvirtintos 12 katedrų[3]. Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš VDU į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, todėl VDU HMF profesūra bei bibliotekos fondai tapo pagrindu, ant kurio formavosi VU humanitariniai mokslai.

1989 m. atkuriant VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas tarp pirmųjų atkurtojo universiteto fakultetų. Kadangi sovietmečiu VDU uždarius, Kaune nebeliko humanitarikos židinio, jo atkūrimas žymėjo ir humanitarikos atkūrimą Kaune.

Tarp pirmųjų fakulteto dekanų buvo lietuviai išeiviai Bronius Vaškelis ir Kęstutis Žygas. Tarp žymesniųjų atkurtojo VDU HMF dėstytojų bei mokslininkų buvo Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Butkus, Ineta Dabašinskienė, Asta Gustaitienė, Rūstis Kamuntavičius, Zigmantas Kiaupa, Rūta Marcinkevičienė (Petrauskaitė), Jonas Vaičenonis, Norbertas Vėlius, Aurelijus Zykas ir kt.

Ilgą laiką po atkūrimo VDU HMF buvo įsikūręs pastate esančiame adresu Donelaičio g. 52, o nuo 2016 m. fakultetas užima pastato esančio Putvinskio g. 23 dalį: 2-4 aukštus.

StruktūraKeisti

2017 metais fakultetą sudarė 4 katedros, 1 institutas ir 6 centrai.

KatedrosKeisti

InstitutaiKeisti

CentraiKeisti

Studijų programosKeisti

2017 m. fakultetas turėjo 12 bakalauro, 8 magistrantūros ir 4 doktorantūros programas.

BakalauroKeisti

  • Anglų filologija
  • Anglų ir vokiečių filologija
  • Baltijos regiono kultūros
  • Etnologija
  • Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
  • Istorija
  • Italistika ir romanų kalbos
  • Lietuvių filologija ir leidyba
  • Taikomoji lietuvių kalbotyra
  • Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos
  • Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos
  • Vokiečių kalba ir komunikacija

MagistrantūrosKeisti

  • Literatūra ir spauda
  • Lyginamosios kultūrų studijos
  • Modernioji lingvistika
  • Rytų Azijos regiono studijos (politikos mokslų krypties)
  • Sociolingvistika ir daugiakalbystė
  • Taikomoji anglų kalbotyra
  • Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos
  • Vokiečių verslo kalba ir komunikacija

DoktorantūrosKeisti

  • Filosofija
  • Filologija
  • Istorija
  • Etnologija

Dekanų sąrašas (nepilnas)Keisti

(1940-1989 m. Fakultetas neveikė)

AbsolventaiKeisti

  • Dainius Babilas (g. 1979) – kultūros, jaunimo ir tautinių mažumų projektų vadovas, keliautojas, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius (nuo 2004).
  • Jurgis Blekaitis (1917-2007) – žymus lietuvių aktorius, poetas, teatrologas.
  • Bernardas Brazdžionis (1907-2002) – žymus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
  • Andrius Kupčinskas (g. 1975) – politinis bei visuomenės veikėjas, Kauno miesto meras (2007-2015).
  • Henrikas Radauskas (1910-1970) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
  • Jonas Vaičenonis (g. 1969) - istorikas, VDU profesorius.
  • Ingrida Veliutė (g. 1979) - kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, LR kultūros viceministrė (nuo 2019).
  • Antanas Venclova (1906-1971) – lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.

NuorodosKeisti

Literatūra ir šaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti