Ingrida Veliutė

Ingrida Veliutė
Ingrida veliute.jpg
Gimė 1979 m. vasario 11 d. (42 metai)
Lietuva Telšiai
Veikla kultūrologė, paveldo tyrinėtoja
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas
Doktorant. vadovas prof. dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Ingrida Veliutė (g. 1979 m. vasario 11 d. Telšiuose) – kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė, kultūrinių ir edukacinių veiklų koordinatorė, 20192020 m. LR kultūros viceministrė[1].

BiografijaKeisti

1997 m. baigė Telšių 5-ąją vidurinę mokyklą (nuo 1997 m. – Telšių Džiugo gimnazija). 2003 m. Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete baigė istorijos magistro studijas, 2012 m. apgynė disertaciją „Kauno tvirtovės istorinis bei architektūrinis paveldas ir jo animavimo galimybės“ ir įgijo humanitarinių mokslų srities Menotyros krypties mokslų daktaro laipsnį. 2002 m. gavo Stefanijos ir Mečislovo Leškių stipendiją, 2009–2012 m. laimėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Švietimo mainų paramos fondo ir Lietuvos mokslų tarybos mokslines stipendijas stažuotėms Maskvoje, Varšuvoje ir Gimarainse.

20012007 m. dirbo Vilniaus Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute Mažosios Lietuvos enciklopedijos ir Mokyklinių leidinių redakcijos grupės moksline redaktore (nuo 2010 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). 2005–2010 m. dirbo mokslo darbuotoja Vytauto Didžiojo universiteto Karo istorijos centre. 2009–2015 m. kuravo miesto medinio paveldo duomenų bazę „Archimedė“. 2012–2019 m. kaip kviestinė lektorė dėstė Vilniaus dailės akademijoje, Varšuvos universiteto Meno istorijos institute, Kauno technologijos ir Vroclavo gamtos mokslų universitetuose. 2019 m. dirbo Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vadove. 2017–2019 m. – Lietuvos kultūros tarybos narė[2]. 2008–2020 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. 2019–2020 m. – LR kultūros viceministrė[3][4][5]. Nuo 2021 m. – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ kultūrinės edukacijos plėtros veiklų koordinatorė [6].

Ekspertinė ir visuomeninė veiklaKeisti

Nuo 2007 m. – Vytauto Didžiojo universiteto klasterio „Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai“ narė. 2015-2020 m. – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (2016–2019 m. – viceprezidentė). 2017–2019 m. – Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (III) narė. 2018–2019 m. – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto deleguota į „Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modeliui parengti darbo grupę“ prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. 2018–2020 m. Europos Sąjungos programos Erasmus+ ir Solidarumo korpusas tarptautinė ekspertė. 2018 m. – UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo stebėsenos darbo grupės narė. Nuo 2019 m. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ekspertė.

Eidama kultūros viceministrės pareigas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020-2024 metų veiksmų plano rengimo darbo grupės vadovė, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos pirmininkė. Taip pat paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotine kultūros paveldo klausimais Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartyje dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse numatytoms veikloms vykdyti[7]. Buvo Ministro pirmininko sudarytos ekspertų darbo grupės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos paminklui Vilniuje pastatyti narė, Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (19411955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos narė[8], UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė, Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės pirmininkė[9], Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės tarybos narė[10], Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 20142022 metais priežiūros komisijos narė, Dvišalės nuolatinės komisijos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje“ narė, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarybos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus tarybų narė.

Projektinė ir kultūrinė veiklaKeisti

2015–2018 m. vykdė sociokultūrinės ir kūrybinės veiklas, mažinančias atskirtį, įgyvendino projektus: „(ne) LAISVAS menas“ (2016–2018 m.)[11], „Re–Imagine our waste with Entrepreneurship“ (2017 m.), „Tu negali – menas gali“ (2016–2017 m.)[12]. 2015–2018 m. kartu su Italijos, Austrijos, Lenkijos dizaineriais kuravo tarptautines jaunųjų dizainerių kūrybines dirbtuves „NewIDeA“[13]. Nuo 2013 m. įgyvendino paveldo populiarinimo projektus, įtraukiančius naująsias technologijas ir telkiančius virtualią geoslėptuvių bendruomenę Lietuvoje, dirbo įgyvendinant projektus: „(Ne)atrasta Lietuva: geoslėptuvių panaudojimas informacijos apie kultūros paveldą sklaidai“ (2013 m.), „Šiuolaikinių technologijų panaudojimas Lietuvos etnografinių regionų paveldo animavime“ (2014–2015 m.)[14]. 2009–2015 m. kuravo mokslinio, edukacinio ir taikomojo pobūdžio veiklas, susijusias su miesto medinės architektūros saugojimu ir dokumentavimu. Kartu su prof. dr. Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene ir kolegomis sukūrė miesto medinės architektūros duomenų bazę „Archimedė“[15], įgyvendino mokslo projektus: „Miestietiškas medinis namas: praeities reliktas ar gyva tradicija“ (2016 m.), „Mediniai miestai" - architektūros duomenų bazė” (2014–2015 m.), „Istorinės atminties refleksija mediniuose miestiečių namuose ir jų išlikimo perspektyvos“ (2013–2014 m.), „ATVIRI NAMAI: praktinių seminarų ciklas apie miesto medinių namų tvarkybą, priežiūrą ir prevenciją“ (2013 m.)[16], „Archimedė“ – Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazė (2012–2013 m.). 2015 m. buvo kolektyvinės parodos „Medis Lietuvos architektūroje“ Londone ir Lietuvoje bendraautorė kartu su Lietuvos architektų sąjunga.

2018 m. dienraščio „Kauno diena“ organizuotame konkurse už sociokultūrines veiklas išrinkta "Metų kauniete 2017"[17][18].

Aktyvi keliautoja, kalnų žygeivė. Nuo 2012 m. – Lietuvos alpinizmo asociacijos narė, aplankiusi daugiau nei 50 valstybių, pasiekusi daugiau nei 30 valstybių aukščiausias vietas, tarp jų 2008 m. Grosgloknerį (3798 m), 2009 m. Kilimandžarą (5895 m)[19], 2013 m. Tubkalį (4167 m), 2017 m. Elbrusą (5642 m), 2019 m. Demavendą (5610 m) ir kt.

Svarbesnės mokslinės publikacijosKeisti

  • Ingrida Veliutė. Zmiana znaczenia dziedzictwa architektury: wpływ funduszy unijnych na zabytkowe fortyfikacje Kowna (Litwa) // Dawne Fortyfikacje. Dla turystyki, rekreacji i kultury [sudarytojas Lech Narębski]. Torun, 2018, p. 115-124 [7] ISBN 978-83-946377-1-2
  • Ingrida Veliutė. (Un) wanted heritage in the cityscape – to destroy or to reuse? Kaunas city case // Preventive conservation of human environment 6. Architecture as part of the landscape [sudarytojas Zbigniew Kobyliński]. Warsaw, 2017, p. 369-377 [8] ISSN 2451-0521
  • Ingrida Veliutė. Savitas, bet (ne) svetimas palikimas: Kauno tvirtovės pirminę funkciją reprezentuojančių šaltinių ir istoriografijos apžvalga // Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei: mokslo straipsnių rinkinys [sudarytoja A. Kulvietytė-Cemnolonskė]. Kaunas, 2017, p. 102-109 ISBN 9786094672989
  • Ingrida Veliutė. Changing rules in heritage sites: from professional military to professional artistry. Case study of Kaunas (Lithuania) // HERITAGE 2016: 5th International Conference on Heritage and Sustainable Development [sudarytojai Rogério Amoêda, Sérgio Lira ir Cristina Pinheiro]. Portugal, 2016, p. 361-368 ISBN 9789898734150
  • Ingrida Veliutė. Nuo Vilniaus secesijos iki Vilijampolės medinukų. In memoriam prof. dr. Nijolei Lukšionytei (1954–2014) // Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2015, T. 15, p. 357-362 [9] ISSN 2335-8734
  • Ingrida Veliutė. Naujosios technologijos lokalaus paveldo animavimui // Meno istorija ir kritika. Kultūros paveldas: medžiagiškumo ir simbolinių prasmių sąveika, Kaunas, 2014, T. 10(2), p. 108-119 [10] ISSN 1822-4555
  • Ingrida Veliutė. Cutting-edge technology for preservation and promotion of Architectural Heritage //HERITAGE 2014: 4th International Conference on Heritage and Sustainable Development [sudarytojai Rogério Amoêda, Sérgio Lira ir Cristina Pinheiro]. Portugal, 2014, p. 769-775 ISBN 978989980I363
  • Ingrida Veliutė. Kościół św. Archanioła Michała – Sobór garnizonu – w Kownie: to architektoniczny symbol duchowej niepodległości albo intrygi w domu Boga // Aktualne Problemy Konserwatorskie Gdańska: Przemiany funkcji budowli sakralnych w XX wieku. Gdansk, 2009, T. 4, Nr. 4, p. 87-91 ISSN 1895-5266
  • Ingrida Veliutė. Kauno tvirtovių metamorfozės XXI amžiuje // Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2009, T. 10, p. 119-132 [11] ISSN 1822-2617
  • Ingrida Veliutė. Estetikos paieškos moderniųjų laikų fortifikacijoje // LOGOS. Vilnius, 2009, T. 59, p. 215-222; T. 60 (2009) p. 176-181. Link: [12]; [13] ISSN 0868-7692

Taikomieji mokslo darbaiKeisti

  • Gyvenimas tarp vandenų: Neringos architektūros paveldas ir kasdienybė. Mokslo straipsnių rinkinys [sudarytojos ir mokslinės redaktorės Dalė Puodžiukienė, Ingrida Veliutė]. Vilnius: ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, 2018;
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys. Interaktyvus „pop-up“ leidinys vaikams [teksto autorė Ingrida Veliutė]. Kaunas: Debesų ganyklos, 2017;
  • Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų = 120 year anniversary of St. Michael the archangel (the Garrison) church in Kaunas. Kaunas: Terra Publica, 2015;
  • Lietuvos dvarai ir pilys [sudarytojai Vytautas Kandrotas ir Ingrida Veliutė]. Kaunas: Terra publica, 2015.

Strateginio pobūdžio dokumentaiKeisti

  • Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcija (darbo grupės vadovė)[20]
  • Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų planas (darbo grupės vadovė)[21]
  • Lietuvos kultūros politikos strategija (darbo grupės narė)[22]
  • Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas (darbo grupės narė)[23]
  • Sprendimai ir rekomendacijos dėl Archyvų, bibliotekų, muziejų, rezervatų lankymo karantino metu (kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžiomis įstaigomis)

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Darbą pradėjo kultūros viceministrė Ingrida Veliutė“. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2019-05-20. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  2. „Darbą pradėjo naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba“. Lietuvos kultūros taryba. 2017-06-20. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  3. „Kultūros viceministrė I. Veliutė: skaitmeninės technologijos svarbios kuriant ir saugant kultūrą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2019-09-04. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  4. „Kultūros viceministrė I.Veliutė: „Nuoseklūs pokyčiai reikalingi tam, kad paveldas taptų neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi““. 15min. 2020-06-09. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  5. Ingrida Veliutė: „Paveldas nebūna patogus“ // Nemunas. Nr. 6(1023). 2020 m. birželis, p.8-11[1]
  6. „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  7. 2019-10-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.19-11571 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio kultūros paveldo klausimams spręsti paskyrimo
  8. 2019-06-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.19-7110 dėl Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos sudarymo
  9. „Kauno modernizmo architektūros paraiška dėl UNESCO pripažinimo įveikė pirmąjį etapą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2020-11-17. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  10. 2020-09-16 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-783 dėl darbo grupės – Skaitmeninės darbotvarkės tarybos sudarymo
  11. „Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus““. Kaunas pilnas kultūros. 2017-07-21. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  12. Kutinskaitė–Būdavienė Š. Mokslų daktarė – tarp pilių ir kalnų viršūnių // Kauno diena. Nr.299(21361). 2017 m. gruodžio 30 d., p.28-30.[2]
  13. „Dizaino kūrybinėse dirbtuvėse "New Idea-2016" - tarptautinės studentų ir dėstytojų pajėgos“. Statyba ir architektūra. 2016-09-21. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  14. Veliutė I. Štaupaitė K. Inovatyvumas – paprastume, arba kitoks būdas pažinti etnografinius regionus // Nemunas. Nr. 24(960). 2015 m. gruodžio 17 – 2016 m. sausio 6 d., p.18-19[3]
  15. „Kas pasirūpins Kauno medinukais?“. Kauno diena. 2015-05-04. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  16. „VDU organizuojamas praktinis mokslo renginys „ŽALIOS“ MEDINĖS ARCHITEKTŪROS IŠLIKIMO IDĖJOS“. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. 2013-04-23. Nuoroda tikrinta 2021-02-28. 
  17. Šakienė J. Metų kaunietę supa ypatinga Kauno aura // Kauno diena. Nr.57(21418). 2018 m. kovo 10 d., p.1, 10-11.[4]
  18. Šakienė J. Metų kaunietė: Kaunas nenustoja stebinti // Kauno diena. Nr.63(21424). 2018 m. kovo 17 d., p.1, 10-11.[5]
  19. Šemelytė R. Tūkstantmečio vėliava Kilimandžaro viršūnėje // Šeimininkė. Nr.8(882). 2009 m. vasario 25 – kovo 3 d., p.12-13.[6]
  20. 2020-06-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-735 dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos tvirtinimo
  21. 2020-11-16 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-1374 dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano tvirtinimo
  22. 2019-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.665 dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos patvirtinimo
  23. 2020-02-04 Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas

NuorodosKeisti