Henrikas Radauskas
Henrikas Radauskas (1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Austrijoje-Vengrijoje – 1970 m. rugpjūčio 27 d. Vašingtone, JAV) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
Biografija redaguoti
Henrikas Radauskas, kaip ir jo brolis dvynys Brunas (Bruno) Radauskas gimė Bernardo Radausko ir Amalijos Kieragga Radauskienės šeimoje. Henriko ir Bruno mamai iki dvynių gimimo gimdymai buvo nesėkmingi. Todėl šeima nusprendė, kad dvynius gimdys Krokuvoje, kur gyveno Amalijos sesuo akušerė, kurios dėka gimdymas buvo sėkmingas. Gimus vaikams šeima grįžo į Lietuvą, į gimtą Gikonių kaimą. Gikoniai - Rozalimo Valsčiui priklausęs kaimas prie Daugyvenės upės, Smilgių parapija. Dvyniai buvo vieninteliai Bernardo ir Amalijos vaikai. Henriko mama atvykusi iš Rytprūsių buvo pusiau vokietė, pusiau lenkė, todėl vaikai mokėjo tiek lietuvių, tiek vokiečių ir lenkų kalbas. Dalis vaikystės prabėgo Gikonių kaime (Pakruojo raj.). Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, Novo-Nikolajevske (dabar Novosibirskas), lankė pradžios mokyklą. Į Lietuvą grižo 1921 m. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1929 m. vienerius metus mokytojavo Kazokiškių pradinėje mokykloje.
Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras. 1936 m. dirbo Klaipėdos radiofone, 1937–1941 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje, Valstybinėje leidykloje Kaune.
1944 m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno Berlyne, iš ten persikėlė į Roitlingeną. 1949 m. persikėlė į JAV, gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Ilgą laiką dirbo fizinį darbą, nuo 1959 m. – Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Palaidotas JAV, Vašingtono kapinėse.
Kūryba redaguoti
H. Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, estetas. Jo poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės.
H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei – visa kūryba tarsi atskira srovė ar įvairių srovių samplaika.
Išleisti eilėraščių rinkiniai redaguoti
- 1935 m. – „Fontanas“
- 1950 m. – „Strėlė danguje“
- 1955 m. – „Žiemos daina“
- 1965 m. – „Eilėraščiai“
- 1978 m. – „Eilėraščiai (1965–1970): pomirtinė knyga“
- 1980 m. – „Lyrika“
- 1993 m. – „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“
- 1994 m. – „Eilėraščiai“ (Baltų lankų literatūros kolekcija)
- 1999 m. – „Eilėraščiai“ (Rinktinė lietuvių poezija)
- 2005 m. – „Poezija“
Išvertė Tomo Mano, Stefano Cveigo prozos kūrinių, Heinricho Heinės, J.V.Gėtės, Anos Achmatovos, Boriso Pasternako eilėraščių.
Nuorodos redaguoti
- Eilėraščiai Archyvuota kopija 2011-12-28 iš Wayback Machine projekto.
- Skirtukai[neveikianti nuoroda]
