Arūnas Gelūnas
Arūnas Gelūnas | |
---|---|
2023 m. | |
Gimė | 1968 m. gruodžio 13 d. Kaunas |
Sutuoktinis (-ė) | Vilma |
Vaikai | Benediktas, Jonas, Marija Ona |
Veikla | Dailininkas, filosofas |
Organizacijos | Lietuvos dailės muziejus |
Pareigos | Direktorius |
Partija | LRLS (nuo 2017) |
Išsilavinimas | Humanitarinių mokslų daktaras |
Alma mater | 1994 m. VDA 2001 m. VDU |
Arūnas Gelūnas (g. 1968 m. gruodžio 13 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas, filosofas, politikas.
Biografija
redaguoti1975–1986 m. mokėsi Kauno J. Jablonskio vid. mokykloje. 1988–1994 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), įgijo dailininko grafiko specialybę (magistras). 1995–1997 m. studijavo japonų tapybą Nacionaliniame menų ir muzikos universitete Tokijuje. 1997–2001 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Filosofijos daktaras, apginta disertacija anglų kalba „Naujoji tvarkos paradigma Nišidos ir Merleau-Ponty filosofijoje“.
1997–2004 m. dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete, 2001–2002 m. asistentu VDU filosofijos katedroje. 2002–2003 m. VDA Kauno dailės fakulteto prodekanas, 2003–2004 m. dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis. Nuo 2000 m. vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre. Nuo 2004 m. VDA Studijų prorektorius, nuo 2005 ir 2007 m. dirbo docentu Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.[1][2]
2004–2005 m. tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorius. Nuo 2005 m. daktaro disertacijų rengimo vadovas, nuo 2005 m. disertacijų gynimo tarybų narys, disertacijų oponentas VDU, VDA, VU. Nuo 2006 m. Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinės komisijos pirmininkas. 2006–2007 m. Latvijos dailės akademijos magistrų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos pirmininkas. 2002 m. ir 2009 m. Lietuvos ir Japonijos architektūros renginių „Rytai-Rytai“ architektūrinių diskusijų moderatorius.
Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004–2008 m.), Europos japonologų asociacijos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ redkolegijos narys. Nuo 2008 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūros industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.
2010–2012 m. Lietuvos kultūros ministras.[3] 2012–2016 m. Lietuvos ambasadorius prie UNESCO.[4]
2016–2019 m. LR Seimo narys, (Liberalų sąjūdžio frakcija), LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupės pirmininkas.
Nuo 2019 m. Lietuvos dailės muziejaus direktorius.
Kūryba
redaguotiSukūrė grafikos (ciklai „Vidiniai peizažai“ 1993 m., „Struktūra ir energija“ 1999 m., „Punktyrinės teritorijos“ 2003 m.), tapybos (ciklas „Moters judesys“ 1996 m., „Tėviškės peizažai“ 2008 m.) kūrinių. Kūryba konceptuali, kontekstuali, jai būdingos įvairios grafikos technikos, dekonstrukcija. Apipavidalino knygų (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis 2007 m.).
Nuo 1994 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, Vokietija, Japonija, Belgija, Švedija, Lenkija, Estija); individualios parodos: Tokijas – 1997 m., Kaunas – 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., Ruaja (Piui de Domo departamentas, Prancūzija) – 1997 m., Šiauliai, Klaipėda – abi 1998 m., Leipcigas – 1999 m. Kuravo parodas, rengia meno simpoziumus, mokslines konferencijas.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.kamane.lt/lt/pristato_kamane/pagrindinis/lt/pristato_kamane/gelunas/index_html Archyvuota kopija 2011-07-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.1000metu.lt/Pages/Biography.aspx?id=33718[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seime-prisieke-naujasis-kulturos-ministras-agelunas.d?id=34098237
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2012-11-30 iš Wayback Machine projekto. (president.lt inf.)
- ↑ Arūnas Gelūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 743 psl.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Remigijus Vilkaitis |
Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2010 - 2012 m. |
Po to: Šarūnas Birutis |
Prieš tai: Violeta Baltrušytė (laikinoji reikalų patikėtinė) |
Lietuvos Respublikos ambasadorius prie UNESCO 2012 - 2016 m. |
Po to: Irena Vaišvilaitė |