Alvydas Butkus

Alvydas Butkus
Gimė	1950 m. liepos 9 d. Kaunas, Lietuva
Veikla	kalbininkas, baltistas
Organizacijos	VDU Humanitarinių mokslų fakultetas
Alma mater	VU Kauno vakarinis fakultetas
Žinomas (-a) už	Lietuvos ir Latvijos forumas
Žymūs apdovanojimai
2011 – Baltijos Asamblėjos medalis, 2003 – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2000 – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžius, 2000 – Lietuvos nepriklausomybės medalis

Alvydas Butkus (g. 1950 m. liepos 9 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas" pirmininkas.

Biografija

1968 m. baigė Kauno I vidurinę mokyklą (dab. „Aušros“ gimnazija). 1969–1975 m. Lietuvos miškų instituto laborantas, 1975 m. Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius. 1975 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (dab. VU Kauno fakultetas). 1976–1990 m. dirbo VU KVF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė lietuvių dialektologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą. Nuo 1976 m. asistentas, nuo 1986 m. vyr. dėstytojas, nuo 1989 m. docentas (ėjo pareigas). 1984 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“.

Stažavosi Latvijos universitete (1980, 1998, 2004, 2016 m.), Tartu universitete (1984 m.), Upsalos universitete (1992 m.).

Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I Seimo narys (1988–1990 m.). VDU Atkuriamosios tarybos, vėliau Atkuriamojo Senato narys (1990–1996 m.). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą Vytauto Didžiojo universitete, į kurį drauge su savo studentais perėjo iš VU KHF.

1990–1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, 1993–1995 m. Lietuvių kalbos katedros pagrindinėms studijoms, 1994–2020 m. vadovavo VDU Letonikos centrui. Nuo 1994 m. docentas. 2009 m. atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Nuo 2011 m. profesorius (eina pareigas). Rūpinasi VDU ir Latvijos universitetų studentų mainais – pirmieji įvyko 1991 m. pavasarį. Jo iniciatyva VDU pasirašė sutartis su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja mokykla, Liepojos universitetu, taip pat su Stokholmo universitetu. Yra skaitęs paskaitų minėtuose universitetuose, taip pat Helsinkio ir Tamperės (Suomija) universitetuose.

1997 m. buvo išrinktas Tarptautinės onomastų tarybos (Leuven, Belgija) nariu. Nuo 2007 m. vadovauja asociacijai "Lietuvos ir Latvijos forumas".

Domisi folkloru. 1979 m. VU Kauno vakariniame fakultete įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau pavadintą „Uosinta“) ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį.

Valstybiniai apdovanojimai

• 2011 – Baltijos Asamblėjos medalis,
• 2003 – ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius,
• 2000 – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžius,
• 2000 – Lietuvos nepriklausomybės medalis.

Doctor honoris causa

• 2018 – Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras.

Premijos

• 2019 – Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltų premija.
• 2017 – 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija.

Stipendijos:

• 2016 – Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija semestro stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
• 2004 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija pusmečio stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
• 1992 – Švedų instituto (Swedish Institute) stipendija metinei stažuotei Upsalos universitete.

Darbai

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Paskelbė per 200 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių ir kt. klausimais. Surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų. Žurnalo „Žiemgala”, laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys. Kai kurie internete prieinami straipsniai:

• Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas. Voruta, 2017 12 18.
• Baltų krikštas ir krikščionėjimas. Voruta, 2017 11-12.
• Palemoniškosios legendos kontekstas Voruta, 2017. Nr. 10, p. 10, 12.
• Replika dėl Brunono, kurį nužudė "nedorėliai lietuviai". Voruta, 2017. Nr. 4, p. 7.
• Asmenvardžių rašybos donkichotai. Voruta, 2017. Nr. 4, p. 1, 4.
• Lietuvių pilis Rygoje. Voruta, 2017. Nr. 3, p. 12-13.
• Latviškasis Kaunas. Nemunas, 2017 01.
• Lietuvos ir Latvijos konfederacija Archyvuota kopija 2016-12-31 iš Wayback Machine projekto.. Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2015 3(13). P. 6-16.
• Ciskodo lietuviai – fata morgana Archyvuota kopija 2015-12-24 iš Wayback Machine projekto. Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnus: M. Romerio universitetas. 2015. P. 113-126.
• Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai? ((interviu). Kauno diena, 2015 09 11.
• Pirkta draugystė. Ar išreketuota?. Respublika, 2015 02 13-19.
• Iš istorikų apkasų. Voruta, 2015 02 11.
• Baltijos Antantei – 80 metų Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.. Voruta, 2014. Nr. 13, p. 7.
• Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai. Voruta, 2014. Nr. 9, p. 14.
• Baltijos šalių sostinių vardai. Voruta, 2014. Nr. 7, p. 6.
• Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (Bendraautorė Violeta Butkienė). Voruta, 2014. Nr. 6, p. 4.
• Reikia dar vieno esto?. Voruta, 2014. Nr. 4, p. 1, 7.
• „Originali“ pavardžių rašyba^{[neveikianti nuoroda]}. Lietuvos žinios, 2013 m. gegužės 30 d.
• Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?. Voruta, 2013. Nr. 9, p. 1, 13.
• Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus. Voruta, 2013. Nr. 2, p. 4.
• Po polsku: O tym, jak swoi strzelają do swoich pl.delfi.lt, 10 styczeń 2013 г.
• Latviski: Kā savējie šauj (precīzāk – spļauj) uz savējiem Diena, 2013. gada 10. janvāris.
• Baltiškoji savimonė Lietuvoje ir Latvijoje. Sustainable multilingualism, 2012. Vol. 1 No. 1, p. 10-18. (Bendraautorė Violeta Butkienė)
• Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje. Voruta, 2012. Nr. 6, p. 10; Nr. 7, p. 10. (Bendraautoris Stefano M. Lanza)
• Kaip baltai tampa gotais Plačiau žr. Respectus Philologicus, 2012. 21(26), p. 24–34. (Bendraautoris Stefano M. Lanza)
• Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui?
• "Litwa Środkowa". Baltiškos impresijos. Kaunas: Aesti, 2012, p. 167–173.
• Latvijos pamokos Lietuvai Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.. Respublika, 2012 m. vasario 23.
• Latviski: Latvijas mācībstundas Lietuvai. Latvijas Avīze, 2012. gada 23. februāris.
• Baltų tautinio sąmonėjimo skirtumai ir jų įtaka dabarties politikai. Lituanistica. 2011. T. 57. Nr. 1(83), p. 93–103.
• Nešventas lenkų melas. Voruta, 2011. Nr. 1, p. 1, 4.
• Mindaugas ir latgaliai. Baltiškos impresijos. Kaunas: Aesti, 2012. P. 142–147; Žiemgala, 2008. Nr. 1, p. 17–19.
• The Baltics – a Forgotten Future Project^{[neveikianti nuoroda]} Lithuanian Foreign Policy Review, 2007 1(19), pp. 182–190.(Bendraautoris Leonidas Donskis)
• Sufikss -ienė lietuviešu sieviešu nominācijā Baltu filoloģija, 2004. Nr. XIII(2), 5.–12. lpp.
• An Outline and Classification of Lithuanian Nicknames^{[neveikianti nuoroda]} Names: A Journal of Onomastics, Volume 47, Number 2, June 1999, pp. 125-138.
• Lithuanian 'Patriotic' Names, 1878-1991 Onoma, Volume 34, 1998-1999, pp. 249-263. (Bendraautoris Edwin D. Lawson)
• The Lithuanian Nicknames of Ethnonymic Origin^{[neveikianti nuoroda]} Indogermanische Forschungen, 100 band, 1995, pp. 223–228.
• Žiemgalos vardas skandinavų runomis Baltistica, 1994. Nr. XXIX(1), p. 86–90.
• Lietuvių gimininės pravardės Baltistica, 1989. III(2) priedas, p. 252–264.

Išleistos knygos:

• Baltų filologijos įvadas (iliustracijos)^{[neveikianti nuoroda]} (Kaunas: Aesti, 2013),
• Lietuvių-latvių, latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2011),
• Nominacija ir identitetas (Kaunas: VDU leidykla, 2009),
• Sparnuotieji žodžiai (ir spaustuvinis variantas, Kaunas: Aesti, 2009),
• Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (Kaunas: Aesti, 2009),
• Baltiškos impresijos (Kaunas: Aesti, 2008, spaustuvinis papildytas variantas 2012),
• Čekų-latvių-lietuvių kalbų vadovas (Praha, 2008; bendraautoriai A. Sarkanis, D. Šelelyová),
• Latvių kalba: gramatika ir pratimai (Kaunas: Aesti, 2005, 2008),
• Latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2003),
• Latviai (Kaunas: Aesti, 1995),
• Lietuvių-latvių kalbų vadovas Archyvuota kopija 2013-11-26 iš Wayback Machine projekto. (Vilnius: Mokslas, 1987; Kaunas: Aesti, 1996, 2002, 2013; pirmieji du leidimai parengti drauge su dr. Albertu Sarkaniu),
• Lietuvių pravardės (Kaunas: Aesti, 1995),
• Mūsų broliai latviai (Vilnius: Mokslas, 1990).

Verčia latvių grožinę literatūrą. Pirmieji vertimai iš latvių kalbos periodikoje pasirodė 1976 m. Paskelbė I. Zieduonio, E. Rudzyčio, J. Laganovskio ir kt. autorių kūrinių. Išleido H. Galinio apysaką „Laikas sėti rugius“ (Vilnius: Vyturys, 1986), latvių novelių rinkinį jaunimui „Namas su kiškio ausimis“ (Kaunas: Aesti, 2001).

1994 m. įsteigė nuosavą leidyklą „Aesti“ mokslinei literatūrai leisti, kurioje, be savo knygų, leidžia humanitarinę ir gamtos mokslų literatūrą. 1995-2021 m. leidykloje buvo leidžiamas tarptautinis žurnalas „Baltic Forestry“.

Knygos „Latviai“ skyriai

• Latvijos istorija
• Latvių etnografija
• Latvių tautosaka
• Latvių kalba

Šaltiniai

• Lietuvių kalbos enciklopedija, red. Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas... [et. al.], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 1999. P. 121. Antrasis patikslintas ir papildytas leidimas (sudarė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas Ambrazas). 2008. P. 105.
• Laimonas Inis. Esu toks, koks esu. Kaunas, 2000. P. 32-35.