Vytautas Žeimantas
Vytautas Žeimantas | |
---|---|
Gimė | 1944 m. gruodžio 13 d. Vilnius |
Tėvas | Mečislovas Žeimantas |
Motina | Malvina Šimkauskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Živilė Izabelė Žilytė-Žeimantienė |
Vaikai | Vytautas |
Veikla | žurnalistas, redaktorius |
Alma mater | 1972 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Žeimantas (g. 1944 m. gruodžio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas.
Biografija
redaguotiTėvas pokario metais dirbo melioratoriumi, ruošė dugną Kauno ir Elektrėnų marioms, įkūrė Vilniaus ir Ukmergės melioracijos ir statybos valdybas. Brolis Liubomiras Viktoras Žeimantas (1931–2018).
Būdamas šešiolikos metų pradėjo dirbti Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje šaltkalviu elektriku, mokėsi vakarinėje mokykloje. 1963–1964 m. tarnavo sovietinėje armijoje sraigtasparnio mechaniku Lomonosove (Leningradas), 1964–1966 m. Černiachovske. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Universitete pradėjo rašyti į spaudą. Pirmasis jo kūrinys buvo humoreska „Fuksologija“, išspausdinta universiteto laikraštyje „Tarybinis studentas“. [1]
1972–1974 m. Vilniaus universiteto Prekybos fakultete dėstė politinę ekonomiją. 1975–1985 m. dirbo laikraščio „Tiesa“ redakcijoje: Užsienio gyvenimo skyriaus korespondentas, vėliau Pramonės, statybos ir transporto skyriaus vedėjas. Dirbdamas žurnalistu pradėjo leisti knygas. Daugiausia rašė ekonomikos, visuomenės gyvenimo temomis, kelionių apybraižas. Nuo 1985 m. LKP CK darbuotojas. 1988–1998 m. laikraščių „Vakarinės naujienos“, „Večernije novosti“ vyriausiasis redaktorius. 1990 m. įkūrė „Vakarinių naujienų“ leidyklą, 1992–1998 m. UAB „Vakarinės naujienos“ valdybos pirmininkas. 1996–1998 m. labdaros fondo „Vilnijos vaikai“ valdybos pirmininkas. [2][3]
1999–2008 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 2011–2014 m. Baltarusijos dienraščio „Zviazda“ (Minskas) korespondentas Lietuvoje. Nuo 2013 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikraščio www.lzs.lt redaktorius.
Nuo 1972 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, nuo 2003 m. Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, nuo 2006 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, nuo 2010 m. Baltarusijos rašytojų sąjungos, nuo 2011 m. Lietuvos baltarusistų asociacijos narys.
Kūryba
redaguotiIš baltarusių kalbos išvertė rašytojų Lidzijos Arabei, Maksimo Hareckio, Volgos Karatkevič, Aleksandro Karliukevičiaus, Georgijaus Marčiuko, Alaizos Paškevič-Ciotkos, Maksimo Tanko kūrinių. Argentinos, Australijos, Baltarusijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Uzbekijos periodinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų – straipsnių, interviu, komentarų, apybraižų, feljetonų, apsakymų, esė, humoreskų, legendų, eilėraščių – altajiečių, anglų, baltarusių, latvių, lenkų, lietuvių, rusų, kalbomis. [4][5][6]
Bibliografija
redaguoti
- Teisingumas reikalauja. – Vilnius: Mintis, 1984. – 109 p.: iliustr.
- A call for justice. – Vilnius: Mintis, 1986. – 143 p.: iliustr.
- Procesas nesibaigia. – Vilnius: Mintis, 1988. – 290 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00149-X
- Mano anekdotas. – Vilnius: Vakarinės naujienos, 1990–1993. – 3 kn.
- Vilkas su varpeliu: užsienio kelionių apybraižos. – Vilnius: Vakarinės naujienos, 1992. – 112 p.: iliustr.
- Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 metų / Vytautas Žeimantas, Vytautas Vaitkus. – Vilnius, 2000. – 310 p.: iliustr. – ISBN 9986-537-56-8
- Atvertas langas į Europą. – Vilnius: Gelspa, 2002. – 22 p.: iliustr.
- Okno, otwarte do Europy. – Vilnius: Gelspa, 2002. – 22 p.: iliustr.
- Baltamiškio istorijos: apysaka. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2002. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-32-6
- Rašytojas Jeronimas Laucius: bibliografinė rodyklė, 1977–2003. – Vilnius, 2003. – 62 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-72-5
- Ignalinos legenda / dail. Rima Stasiūnaitė. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 12 p.: iliustr. – ISBN 9955-641-01-0
- Žodis apie žodį: eilėraščiai, dainos. – Vilnius: Ciklonas, 2006. – 39 p.: iliustr. – ISBN 9955-695-13-7
- Sutelktomis jėgomis – į pažangą. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2007. – 301 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-641-55-1
- Mano žurnalistikos dešimtmečiai: bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Ciklonas, 2009. – 137 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-880-32-5
- Pokalbiai apie melioraciją Lietuvoje / Zenonas Kinderis, Vytautas Žeimantas. – Vilnius: Puntukas, 2009. – 165 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-794-50-9
- Vandensvydis Lietuvoje 2001–2011 m. – Vilnius: Petro ofsetas, 2011. – 153 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-188-2
- Lietuvos parolimpinis sportas 1991–2011 m. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2012. – 208 p.: iliustr. – ISBN 978-609-431-039-3
- Šitas aidas toli girdis… : žurnalistų poezija. – Vilnius: LŽS, 2012. – 254 p.: portr. – ISBN 978-9955-9965-7-6
- Garbinga Neniškių šeima. – Vilnius, 2012. – 193 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-346-4
- Sušvieski, saule: žurnalistų vieno eilėraščio knyga. – Vilnius: LŽS, 2014. – 176 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9965-8-3
- Lietuvos sporto klubas „Makabi“, 1916–2016. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2015. – 165 p.: iliustr. – ISBN 978-609-431-072-0
- Вянок з руты / Rūtų vainikas: Maironio eilėraščiai baltarusių ir lietuvių k. – Vilnius: BMK leidykla, 2019. – 68 p.: iliustr. – ISBN 978-609-468-184-4
- Gimtuoju dvasingu žodžiu: esė. – Vilnius: BMK leidykla, 2020. – 134 p.: iliustr. – ISBN 978-609-475-416-6
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Žeimantų pėdos Lietuvos istorijoje
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 577 psl.
- ↑ Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 1255–1256 psl.
- ↑ Vytautas Žeimantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 670 psl.
- ↑ Algirdas Matulevičius. Vytautas Žeimantas. Lietuva [enciklopedija], T. IV. – Vilnius: MELC, 2015. – 892 psl.
- ↑ Vytautas Kaltenis. Vytautas Žeimantas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV. – Vilnius: MELC, 2009. – 846 psl.
- ↑ https://lkbkronika.lt/index.php/ausra-nr-32/3183-laisve-zodziui