Virčiuvis
| Virčiuvis | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 69 km |
| Baseino plotas | 447 km² |
| Vidutinis debitas | 1,0 m³/s |
| Ištakos | Pakruojo rajonas |
| Žiotys | Lielupė |
| Šalys | Lietuva, Latvija |
Virčiuvis (latv. Vircava) – upė šiaurės Lietuvoje (Pakruojo, Joniškio r.) ir Latvijoje (Jelgavos r.). Prasideda Pakruojo rajone, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pašvitinio. Teka į šiaurę Žiemgalos žemuma. Įteka į Lielupę 73 km nuo jos žiočių, keletu kilometrų aukščiau Jelgavos.
Didžiausi intakai – Audruvė, Ašvinė, Alėja (kairieji). Ties Baravykų kaimu yra buvusi sietuva, vadinama Raganinėmis. Upės vaga iki pat Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, iki pat Drąsutaičių kaimo, sureguliuota – iškastas gilus griovys. Virčiuvis ties Drąsutaičiais patvenktas, yra 23 ha tvenkinys[1].
Virčiuvio upe XII-XIII a. ėjo skiriamoji riba tarp Vakarų ir Rytų Žiemgalos, o XVI-XIX a. – tarp Šiaulių ir Upytės (nuo 1843 m. Panevėžio) pavietų.
Upėvardis galimai finougriškos kilmės: plg. est. virts („klanas, srutų duobė“), iš jo: Virts-järv, Virtsa-küla.[2]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Virčiuvis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 573-574 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 387 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.