Joniškio rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Miestai

Joniškis
Žagarė

Gyventojų (2020 m.)

20726 (40)

Gyventojų tankumas

24,5 žm./km² (37)

Plotas

1152 km² (34)

Meras

Vitalijus Gailius (2019–)

Svetainė

joniskis.lt

56° 22' 50‘’

23° 04' 10‘’


	Joniškio rajonas

23° 57' 20‘’

56° 04' 20‘’

Joniškio rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas, savivaldybė šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Plotas 1152 km² (1,8% Lietuvos ploto), 26 170 gyventojų (2005 m.; 0,9% Lietuvos gyventojų). Centras – Joniškis.

Gamta ir geografijaKeisti

Mūšos tyrelis

GeologijaKeisti

Joniškio rajono savivaldybės teritorijos šiaurinę ir vidurinę dalį užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis. Ją riboja Linkuvos kalvagūbris, kuris pietvakariuose atskiria Ventos vidurupio žemumą, pietuose – Mūšos-Nemunėlio žemumą; jų tik pakraščiai yra savivaldybės teritorijoje. Linkuvos kalnagūbrio aukščiausias taškas yra prie Juodeikių, altitudė – 95 m. Žemiausia vieta yra šiaurėje – 34 m.

KlimatasKeisti

Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 17,4 °C. Kritulių iškrinta 594 mm per metus.

VandenysKeisti

Virčiuvis

Joniškio rajono savivaldybės teritorijos pietuose teka Mūšos aukštupys, vakaruose – Švėtė, vidurinėje dalyje – Sidabra, Audruvė. Didžiausias Miknaičių ežeras, yra 28 tvenkiniai (Beržėnų, Žvelgaičių ir kt., Mūšos tyrelio aukštapelkė.

DirvožemiaiKeisti

Dirvožemiai daugiausia rudžemiai; rytuose vyrauja sekliai karbonatingieji sekliai glėjiški, vakaruose – giliau karbonatingieji sekliai glėjiški, Linkuvos kalvagūbryje – giliau karbonatingieji rudžemiai. Į vakarus nuo Žagarės yra paprastųjų karbonatingųjų išplautžemių, savivaldybės rytuose, Mūšos tyrelio pelkėje vyrauja durpžemiai.

MiškaiKeisti

Žagarės giria

Miškai užima 18% savivaldybės teritorijos teritorijos. Didžiausi miškai – Tyrelio miškas, Žagarės miškas, Didmiškis, Satkūnų miškas, Maldenių (Obelinės miškas). Miškuose vyrauja pušys ir beržai, apie 60% visų medžių.

Naudingosios iškasenosKeisti

Dolomitas, kasamas Skaistgirio dolomito karjere, durpės, kasamos Mūšos tyrelio durpyne, smėlis, žvyras.

Saugomos teritorijosKeisti

Savivaldybės teritorijoje yra Žagarės regioninis parkas, Pabalių botaninis draustinis, Vilkijos hidrografinis draustinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustinis. 9 botaniniai paminklai – 6 ąžuolai ir 3 liepos, 3 geologiniai paminklai – Žagarės atodanga ir Švėtės atodanga, Žagarės ozas, hidrografinis gamtos paminklas – Švedpolio šaltinis. ^[1]

IstorijaKeisti

Gyventojų krašte padaugėjo nuo II a. Tai patvirtina pilkapių su akmenų vainikais kultūrai būdingi radiniai, aptinkami Joniškio krašte. Iš šios pilkapių kultūros IV-V a. išsiskyrė istoriniuose šaltiniuose minimos gentys – žemaičiai, latgaliai, sėliai ir žiemgaliai.

Žiemgaliai V-XIII a. gyveno ne tik Latvijos Duobelės, Jelgavos, Rygos, Bauskės rajonų, bet ir Lietuvos Pasvalio, Pakruojo, Akmenės bei Joniškio rajonų teritorijoje. Ši gentis paliko nemažai paminklų Joniškio rajone, svarbiausi jų: Jauneikių, Stungių, Lieporų kapinynai ir Žagarės Žvelgaičio, Raktuvės ir Sidabrės (dab. Kalnelio k.) piliakalniai.

XIII a. šaltiniuose, kuriuose yra pasakojama apie žiemgalių ir Livonijos ordino kovas, yra minimos ir Joniškio rajono gyvenamos vietovės: Žagarės žemė 1254 m., Žagarės pilis 1271 m., Raktės pilis 1289 m. ir Sidabrės pilis 1289–1290 m. Raktės ir Sidabrės pilių gynėjai, nesugebėdami atsilaikyti prieš žymiai stipresnį Livonijos ordiną, buvo priversti palikti savo žemes ir pasitraukti į Lietuvą. Joniškio krašto didžioji dalis XIV-XV a. tapo negyvenama dykra.

SavivaldaKeisti

Joniškio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Joniškio apskrities 23 apylinkių ir Šiaulių apskrities 5 apylinkių. 1950–1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. buvo prijungta panaikinto Žagarės rajono 7 apylinkės ir Žagarė. 1963 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1965 m. Joniškio rajono 1 apylinkė perduota Akmenės rajonui.

1995 m. vietoje Joniškio rajono įkurta Joniškio rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 18 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 įsteigtos 56 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 (suskirstymas)	722		28 apylinkės	1 miestas: Joniškis
1954 (suskirstymas)			16 apylinkių
1959 (suskirstymas) (surašymas)	739,88	33534	16 apylinkių	1 miestas: Joniškis
1962	1152		23 apylinkės	2 miestai: Joniškis, Žagarė
1963 (suskirstymas)			14 apylinkių
1967	1153	33200
1970 (surašymas)	1100	32184	14 apylinkių	2 miestai
1972 (suskirstymas)	1152,74		14 apylinkių	2 miestai 2 miesteliai: Kriukai, Skaistgirys 290 kaimų 24 kaimų dalys 22 viensėdžiai 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976 (suskirstymas)	1152	32600	13 apylinkių	2 miestai 2 miesteliai 288 kaimai 27 kaimų dalys 22 viensėdžiai 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979 (surašymas)		32133	12 apylinkių	2 miestai 320 kaimo vietovių
1985	1153		12 apylinkių	2 miestai 2 miesteliai 269 kaimai 18 viensėdžių
1989 (surašymas)	1152	33300	10 apylinkių	2 miestai 287 kaimo vietovės
2001 (surašymas)	1152	31922	10 kaimo seniūnijų	2 miestai 2 miesteliai 275 kaimai 15 viensėdžių

GyventojaiKeisti

1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2017 m.
33 534	32 184	32 133	33 300	31 922
2005 m.	2011 m.^sur.^[2]	2012 m.	2013 m.	2014 m.
31 210	26 173	25 584	24 890	24 310
2017 m.	-	-	-	-
22 514	-	-	-	-

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 26 173 žmonės:^[3]

Lietuviai – 97,17% (25433);
Rusai – 1,27% (332);
Latviai – 0,27% (71);
Baltarusiai – 0,19% (50);
Čigonai – 0,18% (46);
Ukrainiečiai – 0,15% (40);
Lenkai – 0,14% (36);
Kiti – 0,63% (165).

2001 m. gyveno 31 922 žmonės:^[4]

Lietuviai – 97,4% (31092);
Rusai – 1,15% (367);
Latviai – 0,39% (125);
Baltarusiai – 0,19% (61);
Ukrainiečiai – 0,19% (60);
Čigonai – 0,17% (53);
Lenkai – 0,15% (47);
Kiti – 0,37% (117).

Pagal tikybąKeisti

Romos katalikai – 76,7 %
stačiatikiai – 0,6 %
evangelikai liuteronai – 0,4 %
kiti – 0,6 %
netikintys/nenurodė – 21,7 %

GyvenvietėsKeisti

Rajone yra:

2 miestai – Joniškis ir Žagarė;
2 miesteliai – Kriukai ir Skaistgirys;
290 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Joniškis – 11329
Žagarė – 2312
Skaistgirys – 964
Kriukai – 602
Jurdaičiai – 578
Gataučiai – 562
Bariūnai – 552
Rudiškiai – 471
Linkaičiai – 462
Kalnelis – 451

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Joniškio rajone

SavivaldaKeisti

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės administracija.

MeraiKeisti

1990 m. – Vytautas Adomaitis (rajono tarybos pirmininkas)
1995 m. – Juozas Sperauskas
1997, 2000 m. – Voldemaras Bandžiukas
2003 m. – Edmundas Grigaliūnas
2005 m. – Alfonsas Lidžius
2007 m. – Romaldas Gadeikis
2011 m. – Gediminas Čepulis
2019 m. – Vitalijus Gailius

SeniūnijosKeisti

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiaiKeisti

Miestai, su kuriais Joniškio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

GyventojaiKeisti

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis 97,2% gyventojų yra lietuviai, 1,2% – rusai, 0,4% – latviai, kiti: baltarusiai, ukrainiečiai, čigonai, lenkai, moldavai. Miesto gyventojų 42,7%. Gyventojų tankumas 27,1 žmonių/km².71,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,4% – evangelikai liuteronai.

1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
33 500	32 200	32 133	33 300	31 900
2011 m.^sur.	-	-	-	-
26 170	-	-	-	-

Švietimas ir kultūraKeisti

2004 m. buvo dvi ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 20 medicinos punktų, dvi gimnazijos, 3 vidurinės, 10 pagrindinių, jaunimo, sporto, meno mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 8 bažnyčios, 15 kultūros centrų, 24 bibliotekos. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus su 3 padaliniais (ekspozicija Joniškio Raudonojoje sinagogoje, M. Katiliūtės ekspozicija, M. J. Slančiausko sodyba muziejus).

Joniškio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

EkonomikaKeisti

Visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos 2003 m. Pramonės įmonių daugiausia Joniškyje. Jankūnuose perdirbamos durpės (bendrovė „Laveksa“), Ziniūnuose gaminami maisto produktai („Maltinuko receptas“), Stupuruose perdirbama mediena („Rėmas“).

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima 72,8% teritorijos, iš jų 95,5% – ariamoji žemė, 3,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,4% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 8,9 ha. Savivaldybės teritorijoje išauginama 12,7% visų Lietuvos cukrinių runkelių, 5,9% – javų, 3,1% – daržovių, 1,8% – bulvių (2004 m.) 2003 m. pagaminta 2,3% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos, 1,9% pieno. Žagarėje yra žirgynas. ^[5]

TransportasKeisti

Per Joniškio rajono savivaldybės teritoriją eina tarptautinis geležinkelis Talinas-Varšuva ir plentas E77 Ryga-Karaliaučius.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 712 psl.
↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys
↑ Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 713 psl.

NuorodosKeisti

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Joniškio rajono savivaldybė

Vikiteka: Joniškio rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

[1] Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 712 psl.

[2] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[3] 2011 m. surašymo duomenys

[4] 2001 m. surašymo duomenys

[5] Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 713 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]