Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija Виленская губерния | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Gubernija 1795-1843 m. | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Generalgubernatorija | Vilniaus generalgubernatorija | ||||||
Administracinis centras | Vilnius | ||||||
Apskritys | 11 (1795), 12 (1801), 7 (1843) | ||||||
Gubernatorius | Vilniaus gubernatorius | ||||||
Gyventojų | 788,516 (1834), 1,314,507 (1889), 1,591,000 (1897) | ||||||
Plotas | 41 907,9 km² |
Vilniaus gubernija (rus. Виленское намѣстничество, Литовско-Виленская губерния, Виленская губерния) buvo Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis. Įkurta 1795 m., gyvavo iki 1915 metų (su pertrauka 1797–1801 m.).
IstorijaKeisti
Vilniaus gubernija (rus. Виленское намѣстничество) sudaryta po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 gruodžio mėn. 14 (25) d. iš buvusių LDK žemių – dabartinės Lietuvos teritorijos (be Užnemunės, Klaipėdos krašto) ir dalies vakarų Baltarusijos.
1797 m. Vilniaus gubernija sujungta su Slanimo gubernija (rus. Слонимское намѣстничество), taip sudarant Lietuvos guberniją (rus. Литовская губерния), kuri 1801 m. išskaidyta į Lietuvos Vilniaus guberniją (rus. Литовско-Виленская губерния) (pavadinimas naudotas iki 1840 m.) ir Lietuvos Gardino (buvusią Slanimo) guberniją.
1819 m. nuo Lietuvos Vilniaus gubernijos atskirtas Palangos–Šventosios pajūrio ruožas ir prijungtas prie Kuršo (Kurliandijos) gubernijos, kad būtų paprasčiau administruoti.
1842 m. iš 7 Vilniaus gubernijos ujezdų sudaryta Kauno gubernija, prie likusių Vilniaus gubernijos ujezdų (Vilniaus, Ašmenos, Švenčionių, Trakų) prijungtas Minsko gubernijai priklausę Dysnos ujezdas bei Vileikos ujezdas, taip pat Gardino gubernijai priklausęs Lydos ujezdas, suformuota Vilniaus gubernija su 7 ujezdais. 1845 m. birželio 21 d. patvirtintas Vilniaus gubernijos herbas.
Gubernijos istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1796 | 11 apskričių: Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Kauno apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Trakų apskritis, Upytės apskritis, Vilkmergės apskritis, Užnerio apskritis, Vilniaus apskritis | |||
1801 | 12 apskričių: Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Kauno apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Trakų apskritis, Upytės apskritis, Vilkmergės apskritis, Užnerio apskritis, Vilniaus apskritis, Zarasų apskritis | |||
1834 | 788.516 | |||
1843 | 7 apskritys: Ašmenos apskritis, Dysnos apskritis, Lydos apskritis, Švenčionių apskritis, Trakų apskritis, Vileikos apskritis, Vilniaus apskritis | |||
1889 | 1.314.507 | 151 valsčius |
| |
1897 | 1.591.000 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
GyventojaiKeisti
1834 m. VIII revizijos metu gubernijoje buvo 788 516 gyventojų. 1897 m. surašymo metu Vilniaus gubernijoje gyveno 1 591 000 žmonių, iš jų apie 37 proc. raštingi. Lietuviškose apskrityse tuo metu buvo 738 943 gyventojai.
Etninė sudėtis (1904 m.)
Tautybė | procentas |
---|---|
Baltarusiai | 56 % |
Lenkai | 17,5 % |
Žydai | 12,7 % |
Lietuviai | 8 % |
Rusai | 5 % |
Totoriai | 0,14 % |
ŠaltiniaiKeisti
- Виленская губерния. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
- Виленская губерния (дополнение к статье). Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905. (rus.)
- Vilniaus gubernija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
NuorodosKeisti
- Baltarusijos archyvas Archyvuota kopija 2011-08-25 iš Wayback Machine projekto.
- Gubernijos žemėlapiai
- Gubernijos žemėlapis Archyvuota kopija 2004-01-29 iš Wayback Machine projekto.