Užnerio apskritis

Užnerio apskritis
Завилейский уезд

1775 – 1842

→

Apskritis su centru Švenčionyse 1795 m.

Administracinis centras:

Pastovys (1775-1795), Švenčionys (1795-1842)

Valsčiai:

15, 9

1775-1795:

Vilniaus vaivadija

1795-1842:

Vilniaus gubernija

Gyventojų:

101 569

Užnerio apskritis (rus. Завилейский уезд) buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pastovys (iki 1795 m.) ir Švenčionys (nuo 1795 m.). Apėmė teritoriją tarp Dysnos ir Neries upių (viso 30 parapijų). Šiaurės vakarinėje apskrities dalyje (Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, Pašaminės, Švenčionių, Lentupio, Sorokpolio, Bistryčios, Svyronių, Kamojų, iš dalies – Pastovių, Kobylniko, Svyrių parapijos) gyveno lietuviai, kitur – baltarusiai.

IstorijaKeisti

Reparticija įkurta 1775 m. Apskritis sudaryta 1795 m. iš dalies Ašmenos apskrities, iki 1791 m. vadinosi Ašmenos apskrities Pastovių reparticija. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 ir 1801–1842 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1843 m. performuota į Švenčionių apskritį.

Užnerio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.