Užnerio apskritis
| Užnerio apskritis Завилейский уезд | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Pastovys (1775-1795), Švenčionys (1795-1842) | |||
| Valsčiai | 15, 9 | |||
| 1775-1795 |  Vilniaus vaivadija
| |||
| 1795-1842 |  Vilniaus gubernija
| |||
| Gyventojų | 101 569 | |||
Užnerio apskritis (rus. Завилейский уезд) buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pastovys (iki 1795 m.) ir Švenčionys (nuo 1795 m.). Apėmė teritoriją tarp Dysnos ir Neries upių (viso 30 parapijų). Šiaurės vakarinėje apskrities dalyje (Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, Pašaminės, Švenčionių, Lentupio, Sorokpolio, Bistryčios, Svyronių, Kamojų, iš dalies – Pastovių, Kobylniko, Svyrių parapijos) gyveno lietuviai, kitur – baltarusiai.
IstorijaKeisti
Reparticija įkurta 1775 m. Apskritis sudaryta 1795 m. iš dalies Ašmenos apskrities, iki 1791 m. vadinosi Ašmenos apskrities Pastovių reparticija. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 ir 1801–1842 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1843 m. performuota į Švenčionių apskritį.
| Apskrities istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1834 | 101.569 | |||
ŠaltiniaiKeisti
- Užnerio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.