Vengrijos ryšiai

Vengrijos ryšiai apima radiją, televiziją, laidinius ir mobiliuosius telefonus bei internetą.

Ankstyvoji istorijaKeisti

 
Stentoras, skaitantis dienos naujienas Telefon Hírmondó „telefoninio laikraščio“ studijoje

Pirmoji telegrafo stotis tuometinėje Vengrijos teritorijoje buvo atidaryta 1874 m. gruodžio mėnesį Bratislavoje. 1848 m., vengrų revoliucijos metu, Budoje buvo pastatyta dar viena telegrafo stotis, kuri sujungė svarbiausius valdžios centrus. Pirmasis telegrafo ryšys tarp Vienos ir Budapešto buvo sudarytas 1850 m.[1] 1884 m. Vengrijos karalystėje veikė 2 406 telegrafo skyriai, kurių dauguma buvo įrengti pašto skyriuose.[2] 1914 m. telegrafo skyrių skaičius pasiekė 3 000. Dar 2 4000 skyriai buvo įrengti Vengrijos karalystės geležinkelio stotyse.[3]

Pirmoji Vengrijos telefono stotis buvo atidaryta 1881 m. gegužės 1 d. Budapešte.[4] 1893 m. buvo sujungtos visų Vengrijos karalystės miestų ir miestelių telefono stotys. 1914 m. Vengrijos Karalystėje daugiau nei 2 000 gyvenviečių turėjo telefono stotį.[3]

1893 m. buvo įkurtas „telefoninis laikraštis“ Telefon Hírmondó (liet. Telefoninis naujienlaiškis). Jo dėka Budapešto gyventojai dar prieš įvedant šalyje radijo transliacijas savo namuose ir viešose erdvėse galėjo kasdien klausytis naujienų, kabareto muzikos ir operų. Laikraštis veikė specialių telefono stočių sistemos dėka ir turėjo savo atskirą tinklą. Vėliau ši technologija gavo licenciją Italijoje ir Jungtinėse Valstijose.

1879 m. Janošas Neuholdas Budapešte įkūrė pirmąją Vengrijos telefonų gamyklą, kuri gamino telefonų mikrofonus, telegrafus ir telefonų stotis.[5][6][7]

1884 m. vengrų elektronikos kompanija „Tungsram“ taip pat pradėjo gaminti mikrofonus, telefonų aparatūrą, telefonų skydus ir kabelius.[8]

1911 m. švedų telekomunikacijų kompanija Ericsson Budapešte taip pat atidarė telefonų ir jų skydų gamyklą.[9]

Radijas ir televizijaKeisti

Vengrijoje yra įvairių – tiek valstybės remiamų valstybinių, tiek privačių transliuotojų. 2013 m. pabaigoje Vengrija perėjo į skaitmeninę televiziją.[10]

Radijo stotys:

  • keturios valstybės remiamos radijo stotys ir daugybė vietinių radijo stočių, įskaitant komercines, ne pelno siekiančias ir bendruomenės radijo stotis;[10]
  • 17 AM, 57 FM ir 3 trumpųjų bangų stotys.

Televizijos stotys:

  • pagrindiniai nacionaliniai transliuotojai yra penkios valstybinės ir dvi privačios televizijos stotys; daugybė specialiųjų kanalų; apie du trečdalius žiūrovų naudojasi palydovinės ir kabelinės televizijos paslaugomis.[10]

TelefonijaKeisti

Telefono kodas: +36[11]

Tarptautinio skambučio priešdėlis: 00[12]

Laidiniai telefonai: 3 milijonai laidinių telefonų (46-ta pasaulyje).[10]

Mobilaus ryšio tinklas: 10 milijonų mobiliųjų telefonų, 102 mobilieji telefonai 100-ui gyventojų (85-ta pasaulyje).[10]

Telefonų sistema: modernizuota ir pajėgi patenkinti visus telekomunikacijų paslaugų poreikius; skaitmenizuota ir automatizuota; šiuo metu šalies mastu varinė infrastruktūra yra keičiama į optinio pluošto kabelius; šalyje rengiamasi įvesti 5G ryšio technologiją; konkurencija tarp mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjų lėmė staigų mobiliųjų telefonų pardavimų padidėjimą ir laidinių telefonų naudotojų mažėjimą; COVID-19 protrūkis padarė neigiamą poveikį telekomunikacijų gamybos ir tiekimo grandinėms, taip pat sumažėjo vartotojų išlaidos telekomunikacijų paslaugoms.[10]

Palydovinės Žemės stotys: 2 „Intelsat“ (Atlanto vandenyno ir Indijos vandenyno regionams), 1 „Inmarsat“, 1 Labai mažos apertūros (angl. Very-small-aperture terminal (VSAT)) antžeminių terminalų sistema.[10]

InternetasKeisti

Interneto kodas: .hu[10]

Interneto vartotojai: 7,8 milijonai vartotojų (54-ta pasaulyje); 79,3 % populiacijos.[10]

IPv4: aptikta maždaug 5,9 milijonai adresų, kas yra 0,1 % viso pasaulio IP adresų; 606,7 adreso 1000 žmonių.[13]

Fiksuotas plačiajuostis ryšysKeisti

Šalyje yra 2,3 milijonai vartotojų (42-ta pasaulyje); 31,5 % populiacijos.[10]

2001 m. šalyje pasirodė Asimetrinė skaitmeninė abonento linija (angl. Asymmetric digital subscriber line (ADSL)), o 2005 m. – antros kartos ADSL2+.

Pagrindiniai interneto tiekėjai yra „Magyar Telekom“, „Chello“, „Invitel“, „Externet“, „Emitel“, „Monortel“, „Pantel“, „TVnet“, „TvNetWork“, „VIVAnet“ ir „Digi TV“. Mažesni tiekėjai, pavyzdžiui, „TigerNet“ arba „HDSnet“, daugiausiai prieinami Budapešte.

Mobilusis plačiajuostis ryšysKeisti

6,8 milijonų abonentų, 69,5 % populiacijos (2019 m.).[14]

Tiekėjai:

Telenor:

  • Paslaugos: LTE/HSDPA/3G/EDGE/GPRS/GSM ryšio technologijos, skirtos mobiliajam telefonui prisijungti prie interneto.
  • Technologijos: UMTS (liet. Universali mobiliųjų telekomunikacijų sistema) ir CDMA2000.
  • Prieinamumas: LTE/3G ryšiai yra prieinami daugelyje šalies vietų (LTE800, LTE1800).

Magyar Telekom:

  • Paslaugos: LTE/GSM/EDGE/3G/HSDPA ryšio technologijos, skirtos mobiliajam telefonui prisijungti prie interneto.
  • Prieinamumas: LTE/3G ryšiai yra prieinami daugelyje šalies vietų (LTE800, LTE1800).

Vodafone:

  • Paslaugos: LTE/3G/GPRS ryšio technologijos, skirtos mobiliajam telefonui prisijungti prie interneto.
  • Prieinamumas: 3G ryšys prieinamas daugelyje miestelių. Didžiuosiuose miestuose prieinamas LTE ryšys.

DIGI Mobile Hungary:

  • Paslaugos: LTE ryšio technologija, skirtos mobiliajam telefonui prisijungti prie interneto.
  • Prieinamumas: 2G ryšys prieinamas daugelyje miestelių. Didžiuosiuose miestuose prieinamas LTE ryšys.[15]

Interneto cenzūra ir sekimasKeisti

Nėra įrodymų, kad Vengrijos vyriausybė filtruotų su politika, konfliktais ir saugumu susijusią informaciją.[16]

Nėra pranešimų, kad vyriausybė stebi elektroninius laiškus arba internetines pokalbių svetaines. Asmenys ir jų grupės gali taikiai reikšti savo nuomonę internete, taip ir susirašinėdami elektroniniais laiškais.[17]

2014 m. liepos 15 d. Vengrijos nacionalinės mokesčių ir muitinės tarnybos (veng. Nemzeti Adó- és Vámhivatal) prašymu Nacionalinė žiniasklaidos ir informacijos tarnyba (veng. Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság (NMHH)) trims mėnesiams užblokavo prieigą prie dviejų su lošimu susijusių interneto svetainių.[18]

Konstitucija ir įstatymai numato žodžio ir spaudos laisvę bei draudžia savavališkai kištis į privatumą, šeimą, namus ir susirašinėjimus. Vyriausybė iš esmės gerbia šias žmogaus teises.[17]

Europos žiniasklaidos reikalų komisarė Neli Krus, Vengrijos nevyriausybinės organizacijos bei užsienio žiniasklaida išreiškė susirūpinimą, kad naujieji Vengrijos žiniasklaidos įstatymai, reikalaujantys subalansuotų reportažų, reikalavo, kad jų laikytųsi visos žiniasklaidos priemonės, bet neapibrėžė aiškių ribų, todėl į jų sąrašus galėjo įeiti ir internetiniai tinklaraščiai. Vengrijos vyriausybė ir NMHH teigė, jog praktiškai tinklaraščiams šie reikalavimai nebus taikomi, mat jie yra nelaikomi „pelno siekiančiais“.[17]

Interneto mokestis ir protestaiKeisti

2014 m. spalio 29 d. 100 tūkstančių vengrų Budapešte protestavo prieš planuojamą duomenų perdavimo internetu mokestį,[19] kuris, jų teigimu, ne tik padidins mokesčių naštą, bet ir pažeis pagrindines demokratines teises ir laisves. Mokesčių įstatymo projekte buvo numatyta, kad interneto tiekėjai turės mokėti 150 Vengrijos forintų (apie 50 euro centų) mokestį už duomenų srauto gigabaitą. Vis dėlto, tai būtų leidę kompanijoms kompensuoti sumokėtą sumą nuo pajamų mokesčio.[20] Programuotojas Žoltas Varidis kreipėsi į protestuotojus, sakydamas, kad „Interneto mokestis yra vyriausybės despotizmo simbolis. Mums reikia ne tik nugalėti mokestį, bet ir tikėti, jog esame pajėgūs kritikuoti ir daryti įtaką valstybei.“[19] Buvęs socialistų partijos narys Balažas Gujašas, „Facebook“ platformoje įkvėpęs savaitę trukusius protestus, teigė, kad „Tai riboja laisvą prieigą prie interneto ir informacijos. Tai yra bandymas sukurti skaitmeninę geležinę uždangą aplink Vengriją.“[21]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Roberts, Steven. „A History of the Telegraph Companies in Britain between 1838 and 1868“. Distant Writing. Nuoroda tikrinta 2020-06-10. 
  2. „Telegráf – Lexikon“ (vengrų k.). Kislexikon.hu. Nuoroda tikrinta 2020-06-10. 
  3. 3,0 3,1 Szabó, Dániel; Fónagy, Zoltán; Szathmári, István; Császtvay, Tünde. „Kettős kötődés : Az Osztrák-Magyar Monarchia (1867–1918)“. Nuoroda tikrinta 2020-06-10. 
  4. „Telecom History“. Telephone History Institute (1): 14. 
  5. E.; M. Elektrotechnik und Maschinenbau 24: 658. 
  6. Loránd, Eötvös (1932). Matematikai és Fizikai Társulat Matematikai és fizikai lapok (Vengrijos mokslų akademija). 39-41. 
  7. Budapesti Történeti Múzeum (1971). „Tanulmányok Budapest múltjából“. Budapesti Történeti Múzeum 18: 310. 
  8. (1990) The History of Tungsram 1896–1945. Tungsram Rt.. ISBN 978-3-939197-29-4.
  9. IBP, Inc. (2015). Hungary Investment and Business Guide (Volume 1) Strategic and Practical Information World Business and Investment Library. lulu.com. ISBN 978-1-5145-2857-0.
  10. 10,0 10,1 10,2 10,3 10,4 10,5 10,6 10,7 10,8 10,9 „Hungary“. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2020-06-11. 
  11. „Telecommunication Standardization Sector of ITU“ (PDF). International Telecommunication Union. 2016-12-15. Nuoroda tikrinta 2020-06-12. 
  12. Dialing Procedures (International Prefix, National (Trunk) Prefix and National (Significant) Number) (in Accordance with ITY-T Recommendation E.164 (11/2010)), Annex to ITU Operational Bulletin No. 994-15.XII.2011, International Telecommunication Union (ITU, Geneva), 2011-12-15. Nuoroda tikrinta 2020-06-12.
  13. [1] Allocation of IPv4 addresses by CountryWayback Machine projekto (archived 2018-11-18)
  14. „Mobile broadband subscriptions“. OECD data. 2019. Nuoroda tikrinta 2020-06-13. 
  15. "Mobile Internet" (vengrų k.), DIGI Mobile.
  16. „Global Internet Filtering Maps“. OpenNet Initiative. Nuoroda tikrinta 2020-06-13. 
  17. 17,0 17,1 17,2 "Hungary", Country Reports on Human Rights Practices for 2010, Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor, U.S. Department of State, 2011-04-08.
  18. „Hungarian Media Authority blocks offshore gambling websites“. The Budapest Beacon. 2014-07-15. 
  19. 19,0 19,1 Day, Matthew (2014-10-29). „100,000 Hungarians march against 'internet tax'. The Telegraph. Nuoroda tikrinta 2020-06-13. 
  20. „Thousands of Hungarians protest against tax on Internet traffic“. Reuters. 2014-10-26. Nuoroda tikrinta 2020-06-13. 
  21. {{cite web |title=Proposed Internet Tax Draws Hungarians to Streets in Protest |last=Lymanoct |first=Rick |date=2014-10-29 |website=New York Times |url=https://www.nytimes.com/2014/10/30/world/europe/hungarians-march-against-proposed-tax-on-internet-use.html